Skaitant Morkaus evangelijos pirmą skyrių, aptinkame poros eilučių paminėjimą apie Jėzaus buvimą dykumoje. Čia yra viena labai įdomi detalė. Minimas, kad dykumoje Jėzus „buvo kartu su žvėrimis“ (Mk 1,13). Nei pas Matą nei pas Luką šios detalės nerasime. Taigi, kokia jos reikšmė?
Dykuma kaip žinia nėra ta vieta kurioje būtų daug gyvūnijos. Joje visa gyvūnija paprastai yra smulki driežai, skorpionai, vienas kitas šakalas, gerai pasistengus gal ir kokį kupranugarį sutiksi. Tad Morkus greičiausiai nekalba apie tai, jog Jėzų supo daugybė gyvūnų.
Dykuma bibliniame kontekste yra labai dviprasmė vieta. Čia Izraelis sutinka Dievą ir per ją nukeliauja į Pažadėtąją žemę. Dykuma yra ir šėtono gundymų simbolis. Kalbant apie šios eilutės kontekstą, dalis biblistų mano, kad čia kalbama apie tai, jog Jėzus prikėlė dykumą gyvenimui. Iš mirties vietos padarė naują Edeno sodą, ta prasme, kad Jis kaip naujasis Adomas čia gyveno taikoje su kūrinija. Laukiniai žvėrys prarado savo žiaurumą ir gyveno taikoje. Taip hagiografas bando perteikti teisingumo ir meilės kupiną pasaulio paveikslą, kurį pradėjo Kristus. Taip tarsi išsipildo pranašo žodžiai: „Tada vilkas viešės pas avį, leopardas gulsis su ožiuku. Veršis ir liūtukas ganysis kartu, – juos prižiūrės mažas vaikas. Karvė ir lokys bus kaimynai, kartu gulės jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus kaip jautis. Kūdikis žais prie angies lindynės, mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.“ (Iz 11,6 – 8).
Dykuma kaip žinia nėra ta vieta kurioje būtų daug gyvūnijos. Joje visa gyvūnija paprastai yra smulki driežai, skorpionai, vienas kitas šakalas, gerai pasistengus gal ir kokį kupranugarį sutiksi. Tad Morkus greičiausiai nekalba apie tai, jog Jėzų supo daugybė gyvūnų.
Dykuma bibliniame kontekste yra labai dviprasmė vieta. Čia Izraelis sutinka Dievą ir per ją nukeliauja į Pažadėtąją žemę. Dykuma yra ir šėtono gundymų simbolis. Kalbant apie šios eilutės kontekstą, dalis biblistų mano, kad čia kalbama apie tai, jog Jėzus prikėlė dykumą gyvenimui. Iš mirties vietos padarė naują Edeno sodą, ta prasme, kad Jis kaip naujasis Adomas čia gyveno taikoje su kūrinija. Laukiniai žvėrys prarado savo žiaurumą ir gyveno taikoje. Taip hagiografas bando perteikti teisingumo ir meilės kupiną pasaulio paveikslą, kurį pradėjo Kristus. Taip tarsi išsipildo pranašo žodžiai: „Tada vilkas viešės pas avį, leopardas gulsis su ožiuku. Veršis ir liūtukas ganysis kartu, – juos prižiūrės mažas vaikas. Karvė ir lokys bus kaimynai, kartu gulės jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus kaip jautis. Kūdikis žais prie angies lindynės, mažylis kiš ranką į gyvatės urvą.“ (Iz 11,6 – 8).
Komentarai
Rašyti komentarą