Jūs valgote Viešpaties Kūną

   Šianakt sapnavau sapną, kuriame vienas vyriškis rėžė pamokslą. Apie ką buvo pamokslas jau nebepamenu, išliko tik viena jo dalis. Joje vyriškis kalbėjo apie Eucaristiją ir sakė taip (cituoju nepagražindamas):
   - Jūs valgote Viešpatį. Jūs suvirškinate Viešpatį, o tada Jį paprasčiausiai iššikate.

   Prabudau ir vis galvoju apie šiuos žodžius. Juk taip dažnai ir nutinka, kad mes einame į Bažnyčią, valgome Kristaus Kūną, bet jokios naudos mums tai neduoda. Kristaus Kūno valgymas juk turėtų keisti mūsų gyvenimus, o dažnai taip nutinka, kad jis tiesiog pereina per mūsų virškinimo sistemą, naudos duodamas tik tiek, kiek pasisavinamos komunikanto maistinės medžiagos ir kalorijos. Išties nedaug. Tad ir galvoju, ką mes darome ne taip? Žvelgiame į savo gyvenimus, sau atrodome tikintys ir mylintys, tad kas yra ne taip? Gal mūsų tikėjimas per apsipratimą apauga kažkokiu gaubtu ir galų gale sustabarėja? Gal mes tik galvojame, kad esame tikintys, o iš tiesų viską darome iš įpratimo? Gal trukdo mūsų sužeistumas, nuodėmingumas ar dvasinis tingumas? Ką mes darome ne taip?
   Dažnai taip nutinka, kad teoriškai suvoki koks tikėjimas turėtų būti, o praktikoje nesugebi jo įgyvendinti. Gal mes per mažai laiko skiriame Dievui ir sau? Vis lekiame ir lekiame, tik trumpam stabtelėdami pasibuvimui ramumoje, su savimi ir su Dievu.
   Žodžiu, jei Viešpaties Kūno valgymas nekeičia mano gyvenimo, vadinasi kažką darau ne taip. O ką mes darome ne taip, manau kiekvienas turi atrasti pats.
   Tad linkiu jums visiems ir sau pačiam, kad suvalgius Viešpaties Kūną jis patektų į visą mūsų kūną ir nebūtų nuleistas tualete. Tekeičia Viešpats mūsų gyvenimus, o Eucaristijos slėpiniai tepadaro mus naujus ir gyvus.