Formų istorija ir pirmųjų krikščionių aktualijos

   Mes turime keturias evangelijas, kuriose užrašyta Jėzaus veikla. Jos nebuvo užrašytos iškart, bet praėjus tam tikram laiko tarpui po Velykų įvykio. Egzegetai išskiria tris evangelijų formavimosi etapus.
   I. Pirmasis tarpsnis apima tiesioginius Jėzaus mokymo ir veiklos liudytojus, kurie gyveno kartu su juo. Šiuos liudytojus ir etapą mini Lukas: kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai (Lk 1,2). Šie asmenys būdami tiesioginiai mokymo liudytojai pradėjo skelbti Gerąją Naujieną.
   II. Šiame etape atsirado įvairūs mėginimai užrašyti tai kas buvo girdėta. Apie tai taip pat rašo Lukas: Daugelis jau yra mėginę išdėstyti raštu pasakojimą apie buvusius pas mus įvykius (Lk 1,1).
    III. Paskutiniame etape gimė mums žinomos evangelijos.
   Atradus šiuos etapus, išsivystė nauja biblistikos sritis Formų istorija. Ji stengiasi tirti evangelinius pasakojimus gyvojo žodžio tikėjimo formų fone. Formų istorijos pradininkais laikomi Martinas Dibelius, Rudolfas Bultmanas ir Vincentas Tailoras. Nepaisant jų išvadų skirtybėms, jie visi sutaria, kad patys pirmieji pasakojimai apie Jėzų buvo pasklidę trumpomis ištraukomis be jokių chronologinių ar geografinių nuorodų. Formų istorikai taip pat mano, kad to meto krikščioniško gyvenimo ypatumai bei pirmųjų krikščionų poreikiai turėjo daug įtakos parenkant ir kuriant formas tikėjimo paveldui perduoti. Norint suprasti šiuos poreikius, mes negalime apsiriboti tik evangelijų tyrinėjimu, tam reikia pasitelkti kiek platesnį tyrimo lauką, nes pirmųjų krikščionių poreikiai puikiai atsispindėjo šiose srityse: a) kerygmoje t.y. skelbime; b) didachėje t.y. mokyme; c) apeigose kurias atliko to meto krikščionys; d) polemika prieš žydus, pagonis ir filosofus; c) bendrijos organizacijos ypatumai. Kiekvienos šių sričių tyrimai padeda atskleisti to meto krikščionių aktualijas ir labiau pažinti kuo ir kaip tikėjo pirmieji krikščionys

Komentarai