2020 m. kovo 1 d., sekmadienis

Apie mesiją Barabą

   Visose keturiose evangelijose, Kristaus kančios pasakojime aptinkame asmenį vadinamą Brabu (žr. Mt 27,15-23; Mk 15,7-13; Lk 23,13-25; Jn 18,39-40). Kas jis ir kokią teologinę žinutę mums perduoda evangelistai? Įdomių dalykų pastebėjo Josephas Ratzingeris, jų santraukėlę dabar ir pateiksiu. Plačiau skaitykite knygoje „Jėzus iš Nazareto“.
   Primenu, kad pačiame pasakojime Pilotas miniai duoda pasirinkimą kurį paleisti, Jėzų ar Barabą. Paprastai Barabas pristatomas pagal Jono evangelijos ištarą, kad šis buvo plėšikas. Čia svarbu suvokti, kad to metų graikų kalboje, žodis nusakantis plėšiką turėjo ypatingą reikšmę labiau suvokiamą kaip pasipriešinimo kovotojas. Anot Mato evangelijos, Barabas dalyvavo kažkokiame sukilime, o Lukas papildo, jog dar kažką nužudęs, Matas gi mini, kad jis buvo garsus kalinys. Taigi manoma, kad Barabas galėjo būti iškilus pasipriešinimo kovų dalyvis, o gal net vienas iš vadų. Taigi, to meto kontekste, Barabas yra pati tikriausia mesianistinė asmenybė. Panašu, kad pasirinkimas tarp Jėzaus ir Barabo, miniai skambėjo panašiai kaip: Kurį mesiją renkatės? Tokia sąsaja atsiranda atkreipus dėmesį į Barabo vardo reikšmę, kuri lietuviškai skaambėtų kaip Tėvo sūnus. Tokia formuluotė būdinga mesinistinei kalbėsenai. Įdomu tai, kad kai kuriuose senuose evaneglijų rankraščiuose, Barabas vadinamas Jėzumi Barabu, t.y. Jėzumi Tėvo Sūnumi. Taigi išties minia turėjo rinktis tarp mesijo žadančio laisvę bei savo karalystę ir tarp mesijo skelbiančio, kad kelias į gyvenimą yra savęs praradimas.

2020 m. vasario 18 d., antradienis

Kodėl asilas dengtas rūbais?

   Turbūt visi žinote evangelinį pasakojimą apie Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Gal net derėtų sakyti įjojimą, nes į Jeruzalę jis pateko sėdėdamas asilui ant nugaros. Šiame pasakojime yra detalė į kurią mažai kas atkreipia dėmesį, jie atkreipia tai nežino kaip ją suprasti, o juo labiau kuo ji svarbi. Jei pamenate, tai prieš Jėzui užsėdant ant asilo mokiniai apdengia asilo nugarą savo apsiaustais. Matas ir Morkus mini, kad tada Jėzus užsėdo ant viršaus, o Lukas rašo, kad Jėzus buvo užsodintas. Kas čia per keistas dalykas? Gal asilas buvo purvinas ir mokiniai nenorėjo, kad mokytojas išsiteptų? Anaiptol. Čia susivokti padės 1 Kar 1,33, kuriame pasakojama, apie tai, kaip Dovydas nurodė kunigui Zadokui ir pranašams Natanui bei Benajai užsodinti Saliamoną ant mulo. Tai nuoroda į Senojo Testamento laikų karaliaus atpažinimo tradiciją. Na, o prie ko apsiaustai? Pasiaustų klojimas sena Izraelio karalystės tradicija: Visi paskubomis nusiėmė skraistes, suklojo jam po kojų ant plikų laiptų, pūtė ragą ir paskelbė: „Jehu'as yra karalius!“ (2 Kar 9,13). Taigi čia aptinkame du simbolius kuriais mokiniai išpažįsta, kad Jėzus yra karalius. Du nedieli, bet reikšmingi simboliai.

2020 m. sausio 30 d., ketvirtadienis

Kyrios Jesus

   Dažnai tenka diskutuoti apie tai ar pirmieji krikščionys laikė Jėzų Dievu. Paprastai oponentai teigia, kad ne. Atseit jis tik vėliau, bent po poros šimtmečių buvo sudievintas. Į šį klausimą iš dalis padės atsakyti vienas žodis Kyrios.
   Graikiškas žodis Kyrios (liet. Viešpats) atspindi pirmųjų krikščionių įsitikinimą apie Jėzaus dievystę. Septuagintoje žodis Kyrios paprastai naudojamas verčiant hebrajišką žodį Jahvė (liet. Dievas). Seniausioje Naujojo Testamento versijoje 1 Tes 1,1 naudojami žodžiai kyri. Jono evangelija prasideda tvirtinimu, kad „Žodis buvo Dievas“ (Jn 1,1), o baigiasi taip pat Jėzaus išpažinimu Dievu. Apaštalas Tomas sako: „Mano Viešpats ir mano Dievas“ (Jn 20,28). Taip pat Naujojo Testamento laiškuose, kalbant apie Jėzų naudojamas titulas Viešpats, o tai rodo, kad pirmieji krikščionys visuotinai šį titulą taikė Jėzui.

2019 m. gruodžio 24 d., antradienis

Kalėdinė dovana Jums!


Knygos viršelis
   Sveikinu Jus mieli skaitytojai su šventomis Kalėdomis ir dovanoju savo antrąją knygą.
   Trumpai apie knygą: De Advenis knygoje sudėti mano kurti fantastiniai apsakymai. Iš tiesų tai maža mano istorijos dalis. Apsakymai sudėti chronologine parašymo tvarka. Pirmieji apsakymai tai mano kaip rašytojo pradžia, pirmieji bandymai. Pradžią taip ir vertinkite. Apsakymai rašyti nuo 1997 iki 2016 metų. Tai maždaug pusė to laiko kiek esu ant šio svieto. Tikiuosi kitos apsakymų rinktinės nereikės taip ilgai gimdyti.
   Ačiū, kad skaitote.
   NUORODA PARSISIŲSTI KNYGĄ
   Taip, žinoma, kad nemokamai :)



P.S. Būtų labai smagu susilaukti kokių nors komentarų apie knygą. Žinoma kai ją perskaitysite.

Šv. Kūčios?


Litruginis kalendorius (katalikai.lt)
   Bičiulis užklausė: Ar galima sakyti „Šventos Kūčios“? Formuluotė pasirodė kažkokia keistoka. Galvoju reikia pasigooglinti pažiūrėti kur naudojama tokia formuluotė. Rezultatas nustebino, nes katalikiškuose tinklapiuose rašoma tiesiog Kūčios, o pasaulietiniuose jos tampa Šventosiomis Kūčiomis. Kaip čia gaunasi, ar artėja pasaulio pabaiga, kad pasauliečiai, o ne Bažnyčia liturginę datą laiko šventa? Pasiaiškinkime kaip yra iš tiesų.
   Visų pirma reikia suprasti kaip veikia liturginis kalendorius. Jame egzistuoja šventinės bei iškilmių dienos, laikotarpiai (šiuo atveju Adventas) ir vigilijos. Iškilmingos dienos (šiuo atveju Kalėdos – Kristaus gimimo iškilmė) dažnai turi vigiliją, t.y. išvakarėse švenčiamą iškilmės laukimo laiką (šiuo atveju Kūčios Kristaus gimimo iškilmės vigilija). Paprastai kalbant šventės laukimas dar nėra pati šventė. Jei pažvelgtume į liturginį kalendorių, netruktume pamatyti, kad Kūčių diena dalinama į dvi dalis: diena ir vakaras. Paprastai kalbant, iki vakarinės dalies dar gyvename Advento laikotarpyje, o vakare įžengiame į Kalėdinį. Taip jau yra su ta liturgija, kai kurios dienos turi išvakares arba pradedamos iš vakaro, pvz. jei atkreipėte dėmesį šeštadienio vakarinėse mišiose vyksta tokios pat mišios kaip ir sekmadienį (t.y. su tais pačiais skaitiniais ir pan.)
   Antra galime pasvarstyti ar Kūčios yra šventa diena. Kristaus gimimas švenčiamas Kalėdų dieną, tad Atpirkėjo atėjimas padaro tą dieną šventa. Na, o gimimo laukimas? Negaliu sakyti, kad tai eilinė diena. Tikrai ne. Bet dar ir ne šventė (gal čia galima sąsaja tarp žodžių šventė ir šventas?). Čia panašiai kaip gimdymas. Tėvelis trinasi aplink nekantriai laukdamas kada gi gims jo vaikelis (Kūčios), kai gimsta va tada ir prasideda šventė. Sakyčiau taip pat yra ir su Kūčiomis bei Kalėdomis.
   Žinoma, smagu, kad pasaulietinis internetas stengiasi pirmauti liturgijoje ir pašventinti papildomas dienas, gal būt tai geras pavyzdys mums? O gal šiaip nesusipratimas. Nors gal ir klystu, aš juk ne liturgistas.
   Sveikinu visus skaitytojus su Kristaus gimimu.
Šventos Kūčios internete

2019 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Kodėl Adomas ir Ieva obuolį graužė

   Per paskaitas mėgstu paklausti: Kokį vaisių valgė Ieva ir Adomas? Paprastai atsakymas būna: Obuolį. Tada pasiūlau: Jei rasite tame pasakojime minint obuolį duosiu 10 eurų. Na kol kas neišleidau nei cento. Taigi iš kur Pradžios knygos pasakojime atsirado obuolys?
   Žinoma, didžiausią įtaką padarė vaizduojamasis menas, kuriame pirmieji tėvai graužia būtent obuolį. Filologai mano, kad į vaizduojamąjį meną šis vaisius galėjo patekti dėl anglų ir prancūzų kalbos įtakos. Anglų kalboje žodis apple (liet. obuolys) seniau reiškė bet kokį vaisių. Paprastai tariant bet koks vaisius buvo vadinamas apple. Iš čia kyla tokie žodžiai kaip pineapple (liet. ananasas). Analogiška situacija ir su prancūzų kalba, kur žodis pomme (liet. obuolys) seniau taip pat buvo taikomas bet kokiam vaisiui, pvz. pomme de terre  (liet. bulvė) pažodžiui reiškia „žemės obuolys“. Būtent prancūziškas pomme kyla iš lotyniško pomum kuris reiškia vaisių arba obuolį. Kita vertus pati lotynų kalba tikėtina, jog padarė dar didesnę įtaką. Skaitant Bibliją matome, kad Adomui ir Ievai buvo uždrausta valgyti nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, tačiau seniau naudotame lotyniškame vertime (Vulgata) aptinkame žodį malus kuris gali reikšti blogį tačiau gali būti verčiamas kaip obuolys. Trumpai tariant, senovėje kiek prasčiau lotynų kalbą mokantis asmuo, skaitydamas ar girdėdamas mūsų aptariamą pasakojimą, galėjo stebėtis, kodėl Dievas draudžia valgyti nuo gėrio ir obuolio pažinimo medžio. 

2019 m. lapkričio 1 d., penktadienis

Malda prie Černobylio motinos

Ikona Чернобыльский Спас
   Turbūt mažai kam žinoma, bet Sapiegų parke (Vilnius) stovi paminklas skirtas Černobylio katastrofos aukoms atminti. 1999 metais, skulptoriaus Liongino Virbicko sukurtas paminklas pavadintas „Černobylio motina“.
   Taigi, šiemet kaip (kaip ir kelis metus prieš tai), su broliu Visus šventuosius paminėjome eidami pasivaikščioti po Antakalnio kapines. Pakeliui visada užsukame prie Černobylio motinos, uždegame žvakelę ir pasimeldžiame už juos Viešpaties angelo malda. Kaip įprasta, prie šio paminklo tą vakarą dega tik mūsų žvakelė.
   Keliaudami link kapinių šiek tiek diskutavome. Štai neseniai nuvilnijo susižavėjimo banga Vilniuje filmuotu serialu „Černobylis“. Fanų daug. Prieš Vėlines socialiniuose tinkluose mačiau raginimą uždegti žvakelę ant kapų kurių niekas nelanko. Tai klausimas kodėl čia dega tik mūsų žvakelė?
   Žinoma, viena vertus čia ne kapas, o memorialinė skulptūra, kita vertus apie šį paminklą mažai kas žino. Nepaisant to, mums su broliu šis apsilankymas simboliškas. Gal būt todėl, kad močiutė gyveno ne per toliausiai nuo Černobylio. Po avarijos tėtis važiavo jos lankyti. Nors avarijos likvidavime jis ir nedalyvavo, po to jam gerokai sušlubavo sveikata. Kita vertus šiemet buvau Černobylio muziejuje. Buvo galima pamatyti sąrašus visų kurie dalyvavo avarijos likvidavime. Mūsų pavardė ten minima 14 kartų. Žinoma, Ukrainoj pavardė populiari, bet vis tiek...
   Taigi, nepamirškime pasimelsti ne tik apsilankę kapinėse, bet prisiminkime ir visus tuos kurie vienaip ar kitaip gelbėjo žmoniją, kovojo už Tautos laisvę arba tiesiog už tuos kurie visų pamiršti. Tad ir mes su broliu, paprastai uždegame tris žvakes ir pasimeldžiame trijose vietose. Prie Černobylio motinos, prie Žuvusių už Lietuvos laisvę ir prie seno apleisto kapo.
   Na, o tiems kas nežinote kaip galima pasimelsti per Visus šventus besilankant kapinėse, primenu Viešpaties angelo maldą:

   Viešpaties angelas apreiškė Marijai:
Mūsų spingsulė prie Černobylio motinos
   Tu pradėsi iš Šventosios Dvasios.

   Sveika, Marija, malonės pilnoji!
   Viešpats su Tavimi!
   Tu pagirta tarp moterų,
   Ir pagirtas Tavo Sūnus Jėzus.
   Šventoji Marija, Dievo Motina,
   Melsk už mus, nusidėjėlius,
   Dabar ir mūsų mirties valandą.
   Amen.

   Štai aš Viešpaties tarnaitė,
   Teesie man pagal Tavo Žodį.

   Sveika, Marija....

   Ir Žodis tapo Kūnu
   Ir gyveno tarp mūsų.

   Sveika, Marija...

  Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie
  Ir amžinoji Šviesa jiems tešviečia (3 k.)
 Tegul ilsisi ramybėje. Amen.