GJK - gersiu jūsų kaukolinį

   Kartais gaunu laiškų ir šiaip kur nors krikščioniškoje aplinkoje dažnai sveikinantis būna rašoma GJK. Na suprask, kad žmogus sutrumpina katalikišką pasisveikinimą Garbė Jėzui Kristui. Kai išvystu tokį sutrumpinimą, taip ir knieti atrašyti PAA (t.y. Per amžius. Amen), o tada nueiti pasimelsti Dievui štai tokia malda: TM KED TŠTV TTK TTVKDTIŽ KMDDMŠ IAMMKKIMASK INMGBGMNPA. Turbūt klausytojas tokios maldos nesupras, bet juk Dievui viskas žinoma, tad jis be vargo iššifruos šių raidžių makalynę ir supras, kad meldžiuosi malda Tėve mūsų.
    Gal mūsų visuomenė yra pripratusi prie visokio plauko sutrumpinimų, bet nemanau, kad jis tinka GJK atveju. Toks pasisveikinimas nėra šiaip pasakymas Labas. Tai yra konkreti malda, kuri leidžia dviems žmonėms susitikimą ar pokalbį pradėti Viešpaties pagarbinimu. Žinoma, dabar mes taupome laiką, tad trumpiname viską ką tik galime, bet įdomu kiek sutaupai vietoj Garbė Jėzui Kristui parašydamas GJK? Sekundę? Na jei baisia lėtai rašai, tai tris sekundes? Galų gale, jei jau nei sutrumpinimas, nei pagarbinimas nėra toks svarbus, tai gal bent jau pagarba Viešpaties vardui galėtų būti. Štai kreipčiausi į kalbėčiau apie kokį Petrą Zabielą ir jį įvardinčiau kaip PZ, tai jaunimo slenge, vartojamame trumposiose žinutės galiu būti ir ne taip suprastas. Gal ir šiuo atveju, parašo žmogus GJK, o tu skaitai Gersiu jūsų kaukolinį, ir tada atrašai: O aš neduosiu, nes geriu tik viskį.
   Neseniai buvo labai konkretus atvejis, kai žmogus man parašytą laišką pradėjo nuo GJK, o tada sekė milžiniškas tekstas apie pagarbą Kristaus vardui. Paradoksalu ar ne? Šiaip Šventajame Rašte prašyta: kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme (Fil 2,10); o mums sunku ne tik kad priklaupti, bet ir jį parašyti pilna forma, ne raidžių šifru. Sveikinkimės ir pagarbinkime Viešpatį Jėzų pasimelsdami šia trumpa malda, o jos šifru.