2016 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Mišios - kelionė laike

   Turbūt dažnai esate girdėję, kad šv. Mišios yra Kristaus aukos sudabartinimas. Kaip tai suprasti?
   Tokia kelionė laike yra normalus religinis fenomenas ir mitinio mąstymo apraiška. Dažnai sutinkamas suvokimas, kad dalyvaujant rituale persikeli į kitokį laiką, tiksliau eilinis laikas yra atšaukiamas. Aukos atnašavimas ne tik tiksliai atkuria pirminį aukojimą (ar pasiaukojimą), kuris nutiko pradžioje. Jis ne tik vyksta kaip atkartojimas, bet vyksta tuo pačiu pirmapradžiu atsiradimo momentu. Kitaip tariant, kiekvienas aukojimas sutampa su pirmaprade auka. Visi aukojimai vyksta tuo pačiu pradžios metu, o dėl ritualo paradokso žemiškas, t.y. kasdienis laikas ir jo tėkmė yra laikinai atšaukiami. Laiko atšaukimo metui, žmogus yra perkeliamas į mitinius arba pradžios laikus. Tokia kelionė laiku nėra atliekama fiziškai, tai dvasinis būvis. Negana to, tai ne tiek kelionė į pradžią, kiek labiau pradžios perkėlimas į esamąjį laiką. Suvokiant šią archajinio mąstymo duotybę, lengviau suvoksime, kodėl yra sakoma, kad šv. Mišiose vyksta reali atperkamoji Kristaus auka.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą