Turiu vyrą ar būnu su vyru?

   Neseniai apturėjau diskusiją apie tai ar mes turime savo žmonas (vyrus) ar būname su jais. Žinoma, man atrodo kvailoka daryti atskyrimą tarp turiu ir būnu, bet kai kuriems tai svarbu. Taigi mano oponentė laikėsi nuomonės, jog derėtų sakyti jog „būni su savo žmona“, na o aš, kad jau taip mėgstu kalbinę akrobatiką, nenustygau vietoje ir laikiausi pozicijos, kad mes turime savo vyrus ir žmonas.
   Taigi, kodėl manau, kad šiame kontekste derėtų naudoti terminą „turime“. Žinoma, terminas „turiu žmoną/vyrą“ daug kam siejasi su savininkyste kuri niekaip nedera su žmogaus laisve. Tačiau ar čia laisvės klausimas? Kadangi diskusija buvo krikščioniškame kontekste, tai reikėtų žvelgti per biblinę prizmę. Taigi:
   Štai mano ranka (akis, koja ir t.t.). Kaip mes apie ją sakome? Aš būnu turiu ranką ar būnu su ranka? Mes sakome: aš turiu ranką. Pažvelkime ką sako Biblija: O nuo sukūrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį.  Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. (Mk 10,6-8). Taigi, jei žmona ir vyras tampa vienu kūnu, tai gal labiau tiktų naudoti tokią pat terminologiją kaip ir kalbant apie savo kūno narius. Taigi gal vis tik teisingiau yra sakyti: aš turiu vyrą / žmoną, o ne būnu su ranka, nes skamba išties ne kaip.

Komentarai