Šiandien, kaip ir daug kartų ankščiau, girdėjau kaip
skaitovas, Mišių metu, pradeda skaityti
Apaštalo Pauliaus laiškus: Broliai ir seserys... Graži pradžia, tik
tiek, kad skaitinių knygoje būna parašytas tik kreipinys „Broliai“. Rodos kaip
ir būtų logiška pridėti kreipinį „Sesės“, tačiau tai kelia daug minčių, dalimi
čia ir pasidalinsiu.
Visų prima, nemanau, kad skaitovas turėtų kažką pridėti nuo
savęs, ko nėra parašyta liturginėse knygose, nes viena vertus negali būti
tikras, kad jis ir kitur kažko neprideda nes jam taip pasirodė gražiau, kita
vertus apaštalo Pauliaus laiškuose visada kreipiamasi tik į „Brolius“, tad
skaitovas nenoromis iškraipo Naujojo Testamento teologinę mintį, o taip pat rodo,
kad nesuvokia, ką reiškia būti broliais krikščioniškąja prasme.
Kodėl kreipinio „broliai“ pakanka? Nes brolystė Kristuje apima
ir seserystę. Tai žodis nusakantis jog Kristuje nėra skirstymo, tėra broliški
santykiai. Pauliaus kreipimasis kaip į brolius apima ir vyrus ir moteris,
panašiai kaip visi, nepaisant lyties ar kitų skirtybių, visi krikščionys yra
vadinami „Kristaus sužadėtinėmis“. Tiek Anupras, tiek Onutė yra Kristaus
sužadėtinė bei broliai. Bandydami kažkaip kitaip naudoti terminiją, mes
nukrypstame nuo esmės.
Suprantu, kad skaitovas siekia tekstą priartinti prie
susirinkusių, bet ar jis turi tam teisę? Greičiausiai ne. Senovėje už tokius
pataisymus, žmogus greičiausiai užsitrauktų sunkiąją nuodėmę, dabartiniais
laikais, greičiausiai niekas į tai neatkreips dėmesio, nebent koks vienas kitas
teologas, kuris mėgsta kabinėtis prie smulkmenų. Čia vėlgi susiduriame su bėda,
kad Bažnyčioje skaitinius skaito bele kas, žmonės nėra tam ruošiami, jiems
nesuteikiamos ir elementarios žinios kaip ir ką jis ten turi skaityti. Toks
jausmas, kad pakankamas kriterijus čia yra: Skaityti moki? Tinki. Taip
ir gaunasi, kad iš streso ar gerų norų žmonės ima ir prikuria nebūtų dalykų. Kažkada
ir pats iš streso, kai kunigas prieš Mišias pripuolė ir paprašė pagiedoti psalmę,
tačiau jos nedavė net pasižiūrėti, esu ne kartą po kokią pusę psalmės pats
eigoje sukūręs. Aišku, stresas, kaip ir pateisinamas dalykas, tačiau vėlgi,
rodo, kaip neatsakingai parenkami tekstų skaitovai ir kas iš to gaunasi.
Žinoma, čia gal ir nėra didelė bėda, tiesiog manau, kad liturgijoje
naudojami Šventojo Rašto tekstai, turėtų būti skaitomi pasirengusių žmonių, kad
parapijose turėtų būti su tais žmonėmis dirbama, jie turėtų būti mokomi,
šviečiami ir treniruojami. Aš pats, jei kunigas prieš Mišias pripuola su
prašymu paskaityti skaitinį, paprastai atsisakau. Viena vertus tikrai yra vertesnių
žmonių galinčių tai daryti, kita vertus, man asmeniškai sudėtinga garsiai skaityti
tekstą garsiai, jei prieš tai nesitreniravau.
Taigi, jei tau, mielas skaitytojau, kada nors Mišiose
pasitaikys skaityti Pauliaus laiškus, palik ten brolius, nes seserys čia ne
prie ko.
Naujai išleistoje skaitinių knygoje apaštalo Pauliaus laiškai prasideda žodžiais Broliai ir seserys. Tad skaitovas savo žodžių neprideda.
AtsakytiPanaikintiNet jei ir neprideda, esmė ne tik tame, bet kad skaitovai nėra rengiami šiai tarnystei.
Panaikinti