Terminas dogma kyla iš graikiškų kalbos ir reiškia nuomonę, mokymą arba sprendimą. Krikščionybės kontekste tai Dievo tiesa žmonėms, apreikšta Jėzaus Kristaus ir paliudyta Bažnyčios. Dogma negali egzistuoti nuo Tradicijos bei Apreiškimo. Jos negali sumąstęs paskelbti bet kas, nes ją skelbia Bažnyčios oficialus mokymas, tai daroma per Bažnyčios susirinkimą ar popiežių. Dogma yra bet kuri autoritetinga formuluotė kurios turinys yra apreikštas ir kuri kaip tokia pasiūlyta Magisteriumo arba ją iškilmingai apibrėžiant popiežiui ar susirinkimui, arba per vyskupų kolegijos, vykdančios savo įprastinį ir visuotinį Magisteriumą ar mokymą. Tai ne bet kokia formuluotė, bet autoritetinga ar norminė Bažnyčios įsitikinimo formuluotė. Juo siekiama aiškiai išreikšti oficialų Bažnyčios įsitikinimą, kuris, net jei ir nėra Dievo apreikštas, kaip nors atspindi Dievo apreiškimą. Taigi, jei koks kunigas ar net vyskupas nuspręstų savarankiškai paskelbti kokią nors naują dogmą, ji tokia netaptų.
Katalikų Bažnyčia moko, kad dogmos yra tokios mokymo dalys, kuriomis neklystamai ir neatšaukiamai perteikiamas Dievo Apreiškimas. Kitaip tariant, Bažnyčios dogma negali būti neteisinga ir atšaukta. Net ir apibrėžta dogmos formuluotė visuomet remiasi ribotais lingvistiniais, filosofiniais bei kultūriniais konstruktais, tad ji kartais būna tikslinama. Čia svarbu suprasti, kad dogma kaip tokia nekinta, tačiau atradus geresnių tam tikro mokymo formuluočių, ji persakoma kitaip. Pavyzdžiui, Tridento susirinkimas mokė, kad trassubstanciacija yra tinkamiausias apibrėžimas nusakantis realų Kristaus buvimą Eucharistijoje. Tačiau ši formuluotė gali būti sunkiai suvokiama mūsų laikmečio žmogui, nes remiasi ypatingu aristotišku-tomistiniu metafizikos supratimu, todėl tokiais atvejais ieškoma naujų dogmos formuluočių ir apibrėžčių.
Ankstyvojoje Bažnyčioje nebuvo naudojama sąvoka dogma, vietoj jos buvo kalbama apie tikėjimą, doktriną ar tikėjimo išpažinimą. Tai buvo apibrėžtys nukreiptos prieš erezijas. Viduramžiais akcentuota katalikų doktrina kartais ją nusakant terminu articulus fidei, t.y. tikėjimo teiginiu. Tik nuo 1850 metų terminas dogma pradėtas naudoti oficialiai. Nuo to meto dogma suprantama kaip Bažnyčios skelbiama Tradicijoje ir Šventajame Rašte apreikšta tiesa.
Komentarai
Rašyti komentarą