Ko ieškote? (Jn 1,38)

   Ko ieškote? (Jn 1,38) yra pirmi Jėzaus žodžiai Jono evangelijoje. Šie žodžiai ko gero yra pirmieji žodžiai kiekvienam iš mūsų, prieš asmeniškai susitinkant Jėzų. Santykis su juo yra laisvas kiekvieno žmogaus apsisprendimas sekti Juo. Čia svarbu yra laisvas apsisprendimas. Dažnai mes bandome priversti žmones tikėti Jėzumi, mes pykstame, mes tampame nervingi jei kažkas netiki, jog Jėzus Kristus yra Viešpats (Fil 2,11). Jėzus nei vieno priverstinai neįtraukė į savo mokinių sąrašą. Jis pakviesdavo, tačiau neversdavo. Tikėjimas yra tavo laisvas apsisprendimas, tad nesistebiu, jog jaunimas kurį tėvai ar močiutės verčia vaikščioti į bažnyčią ir tikėti, kuo toliau bėga nuo tokio priverstinio tikėjimo. Jis maištauja. Sakyčiau verčiau būkime kitiems pavyzdžiu, kuriuo vaikai ar kiti galėtų sekti einant į santykį su Jėzumi. Tada nereikės jų nei versti nei kitaip prievarta primetinėti tai ką pats deklaruoji tikįs, nors dažnai pats tuo negyveni. Paradoksalu tai, kad žmonės kurie bažnyčioje apsilanko geriausiu atveju tik per didžiąsias šventes ar per bobutės laidotuves, verčia kitus tikėti tuo ko patys nepraktikuoja. Nebūdami sektinu pavyzdžiu jie bando priversti kitus būti tuo kuo patys nėra. Tad ir gaunasi, kad žmogus (nesvarbu jaunuolis ar kas nors kitas), vietoj asmeninio Jėzaus klausimo Ko ieškote?, gauna įsakymą: Eik į bažnyčią arba mes susipyksime.
   Tad mielieji, jei norite, kad kiti įtikėtų į Jėzų Kristų, tada visų pirma būkite tuo pavyzdžiu kuris parodytų kaip Jėzus keičia jūsų gyvenimą, nes jei to nėra, tada tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas (1 Kor 15,14). Nebūdamas asmeniniu liudytoju, o tik prievarta grūdančiu tikėjimą, tu nesielgi nei pagal meilės įstatymą, nei esi liudytojas. Viskas turi prasidėti nuo asmeninio atsiliepimo į Jėzaus kvietimą, o tame padėti gali tik artimo meilė ir jo liudijimas savo gyvenimu.

Komentarai

  1. Iš tiesų vienas iš didesnių atradimų nuoširdžiam krikščioniui būna, kad be viso kito, visokių kitokių apibūdinimų, galima pasakyti, kad Dievas yra Laisvė. Ir gal gražiausia, ką galime duoti savo artimui, tai galimybę šalia mūsų būti savimi, nemeluoti, neapsimetinėti tuo, kuo jis ar ji nėra. Juk ir Dievas mums tai yra dovanojęs. Galimybę būti atviram, galimybę neklausyti ir daryti klaidas...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai taip :) aš pastaruoju metu daug mąstau apie tai, kad reikia gyventi tiesoje, visų pirma su savimi, tada su artimu ir su Dievu. Jei meluoji sau, tada meluoji ir visiems kitiems

      Panaikinti

Rašyti komentarą