Kiekvienas, net ir menkiau susipažinęs su biblinėmis istorijomis yra girdėjęs pasakojimą apie tai kaip iš degančio krūmo Dievas apsireiškė Mozei. Šiame pasakojime Dievas pasakė Mozei savo vardą: Aš esu, kuris esu (Iš 3,14). Šiandien noriu pasidalinti keliomis įdomioms mintimis apie tai, pasisemtas iš baptisto B. A. Ramsbottom.
Taigi, žinome, kad Dievas yra amžinas, ir tai rodo Dievo vardas Aš esu. Tik Dievas taip gali pasakyti, nes žmogus šioje srityje yra ribotas, jis to negalėjo pasakyti prieš šimtą metų, to negalės pasakyti ir po tokio paties laiko, nes jis jau bus miręs. Dievas tai gali pasakyti visuomet, nes jis pastovus. Šiuo atveju mes negalime sakyti, kad Dievas nesikeičia, nes tai reikštų, kad jis gali keistis, pastovumas gi suponuoja negalėjimą keistis ir amžiną buvimą tokiu pačiu.
Taigi, žinome, kad Dievas yra amžinas, ir tai rodo Dievo vardas Aš esu. Tik Dievas taip gali pasakyti, nes žmogus šioje srityje yra ribotas, jis to negalėjo pasakyti prieš šimtą metų, to negalės pasakyti ir po tokio paties laiko, nes jis jau bus miręs. Dievas tai gali pasakyti visuomet, nes jis pastovus. Šiuo atveju mes negalime sakyti, kad Dievas nesikeičia, nes tai reikštų, kad jis gali keistis, pastovumas gi suponuoja negalėjimą keistis ir amžiną buvimą tokiu pačiu.
Komentarai
Rašyti komentarą