Per paskaitas mėgstu paklausti: Kokį vaisių valgė Ieva ir Adomas? Paprastai atsakymas būna: Obuolį. Tada pasiūlau: Jei rasite tame pasakojime minint obuolį duosiu 10 eurų. Na kol kas neišleidau nei cento. Taigi iš kur Pradžios knygos pasakojime atsirado obuolys?
Žinoma, didžiausią įtaką padarė vaizduojamasis menas, kuriame pirmieji tėvai graužia būtent obuolį. Filologai mano, kad į vaizduojamąjį meną šis vaisius galėjo patekti dėl anglų ir prancūzų kalbos įtakos. Anglų kalboje žodis apple (liet. obuolys) seniau reiškė bet kokį vaisių. Paprastai tariant bet koks vaisius buvo vadinamas apple. Iš čia kyla tokie žodžiai kaip pineapple (liet. ananasas). Analogiška situacija ir su prancūzų kalba, kur žodis pomme (liet. obuolys) seniau taip pat buvo taikomas bet kokiam vaisiui, pvz. pomme de terre (liet. bulvė) pažodžiui reiškia „žemės obuolys“. Būtent prancūziškas pomme kyla iš lotyniško pomum kuris reiškia vaisių arba obuolį. Kita vertus pati lotynų kalba tikėtina, jog padarė dar didesnę įtaką. Skaitant Bibliją matome, kad Adomui ir Ievai buvo uždrausta valgyti nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, tačiau seniau naudotame lotyniškame vertime (Vulgata) aptinkame žodį malus kuris gali reikšti blogį tačiau gali būti verčiamas kaip obuolys. Trumpai tariant, senovėje kiek prasčiau lotynų kalbą mokantis asmuo, skaitydamas ar girdėdamas mūsų aptariamą pasakojimą, galėjo stebėtis, kodėl Dievas draudžia valgyti nuo gėrio ir obuolio pažinimo medžio.
Komentarai
Rašyti komentarą