2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Ir sukūrė žmogus Dievą pagal savo paveikslą

   Dažnai tenka išgirsti sakant: „Tai žmogus sukūrė Dievą, o ne Dievas žmogų“. Tokia mintis dažna ateistinėje literatūroje. Ir žinot ką, o gi tame yra daug tiesos. Tai, kad Dievas sukūrė žmogų, tikinčiajam – savaime suprantamas dalykas, tačiau išgirdus, jog tai žmogus sukūrė Dievą, dažnas tikintysis užsidega šventu pykčiu. Gal neverta pykti? Nes žmogus išties dažnai sukuria Dievą. Juk esate girdėję kaip sakoma: „Aš turiu savo dievą ir tas tavo krikščioniška Dievas man visiškai neįdomus“. Ką tai reiškia? Toks žmogus išties sukuria dievą, pagal savo paveikslą. Kaip pastebėjo popiežius Benediktas XVI, toks tikėjimas negeba išeiti toliau savojo Aš. Tad ir gaunasi, kad žmogus susikūręs dievą, jo nepažįsta tokio koks jis yra iš tiesų. Toks žmogus meldžiasi kažkokiam iliuzoriniam Dievo įvaizdžiui, kuris su realybe dažnai neturi nieko bendra. Manau drąsiai galime sakyti, kad toks žmogus meldžiasi ne Dievui, bet sau.
   Taigi šia prasme, žmogus iš tiesų sukuria dievą. Jis susikuria sau patogų dievuką, kurio reikalui esant galima manipuliuoti, o jei kažkokia tokio dievuko savybė nepatinka, ją visada galima pakeisti nauja. Tikintis ir einantis į santykį su Dievu asmuo, C. S. Lewiso žodžiais tariant tampa ikonoklastu ir sugriaudamas savo turimus neteisingus Dievo įvaizdžius pradeda pažinti Dievą tokį koks jis yra iš tiesų. Tas pažinimo kelias tęsiasi visą gyvenimą, nes savo susikurtą dievuką, kartais nėra taip lengva išmesti iš savo savimonės, jis vis veržiasi savimi pakeisti originalą.

2 komentarai:

  1. Sugebėjimas talpinti mintį į nedidelę teksto apimtį - neblogas gabumas :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Manau, kad menininkų bandymai nupiešti ar skulptūroje pavaizduoti dievybę būtent ir atspindi tą žmogaus ribotą bandymą "kurti Dievą" pagal savo supratimą. Žiūrėdami į kokį primityvų "šventą" paveikslą suprantame, kad tikrasis Dievas yra daug daugiau, nei gebame įsivaizduoti, o tuo labiau - atvaizduoti...

    AtsakytiPanaikinti