Iš neturinčio bus atimta

   Jėzus yra pasakęs keistus žodžius: „Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo“ (Lk 19,26). Daug kam šie žodžiai skamba kaip dieviško neteisingumo parodymas. Daug kas piktinasi šiais žodžiais arba bent jau lieka nesusipratęs, kaip čia Viešpats gali atimti iš kažko tai ko tas neturi, juk socialinis teisingumas tarsi sako priešingai, neturinčiam duok, o turintis tegul dalinasi su neturinčiu. Ir neįsigilinus išties atrodo keisti žodžiai. Kurgi tas dieviškas teisingumas?

   Tačiau šie žodžiai išties yra prasmingi. Tas kas turi bent menką krislelį tikėjimo, ta jo mažas tikėjimas bus sustiprintas.  O tas kas gyvena nuodėmėje ir nesistengia iš jos išbristi, iš to bus atimta ir tai ką jis manosi turįs. Tarkime žmogus nusidėjęs, tačiau jis atgailauja ir nori keisti savo gyvenimą, tad Dievas suteikia jam visokių dvasinių malonių idant atgailaujantis atsikeltų ant kojų ir grįžtu į Tėvo namus. O jei kitas nusidėjėlis neatgailauja ir manosi, kad visko turi apsčiai... na čia jau niekas nepadės ir iliuzinių daiktų ar pseudodorybių turėjimas niekaip negalės jam pridėti dieviškosios malonės, kol žmogus pats nenuspręs jos priimti ir gauti visko su kaupu.