Dieviški draudimai?

   Dažnai sakoma, kad krikščionybė turi begalę draudimų. Kad ir tas pats Dekalogas, mūsuose dar vadinamas Dešimtimi Dievo įsakymų, nors realiai pavadinimas „dekalogas“ kuris yra minimas Septuagintoje verčiant iš graikiško pavadinimo δέκαλόγοι, (dekalogoi) reiškia dešimt teiginių arba dešimt žodžių. Graikiškas pavadinimas puikiai atspindi tai kas iš tiesų yra Dekalogas. Savo esme jis nėra draudimai, bet labiau nuorodos, kaip teisingai gyventi ir nebūtinai dėl Dievo, bet ir dėl savęs paties.
   Kol žmogui reikalingi draudimai kuriems reikia prisiversti paklusti, tol jam kyla vidinė įtampa bei nepasitenkinimas. Tada atrodo, kad visa krikščioniška etika pasižymi krūva draudimų, kuriuos reikia vykdyti sukąstais dantimis, tad nieko nuostabaus jei tokiu atveju kyla nepasitenkinimas bei pasipiktinimas. Kai suvoki, kad Dekalogas ir kiti priesakai, nėra draudimai kažką daryti, bet pagalba, tada pasidarai išties laisvas. Čia galime prisiminti Voltero mintį: pažinodamas įstatymą pasidarai laisvas. Nepaisant Voltero minties konteksto, ji puikiai atspindi tai kas yra Dekalogas. Tai nuorodos, kurios tave išlaisvina.
   Iš esmės, vienas iš tavo laisvės lakmuso popierėlių yra tai, kaip tu matai biblinius priesakus. Jei jie tau atrodo, kaip draudimai, tada vadinasi kažkas netvarkoje su tavo laisve, savęs ir Dievo priėmimu. Vadinasi reikia kažką taisyti. Ir žinoma, jei šiuos priesakus vertini kaip pagalbą einant į laisvę, tada gali žinoti jog esi teisingame kelyje.

Komentarai