Pastebėjau įdomų reiškinį: kai kas nors, viešoje erdvėje (pvz. facebooke) paprašo pasimelsti dėl kokio nors poreikio, pasipila pranešimai kuriuose sudėti pliusiukai, t.y. „+“. Tad norisi pamintyti ties šiuo klausimu.
Tikiu, kad didžioji dalis žmonių išties pasimeldžia ir tada padeda pliusiuką, taip pat puikiai suvokiu, kad nemenkai daliai pliusiukų dėliotojų tai ir lieka pliusiuku, prie kurio jokio aktyvaus veiksmo nebuvo atlikta. Taip jau yra, kad dalis iš mūsų rankiojasi pliusiukus: atlikai gerą darbą, pliusiukas danguje, padėjai kam nors dar vienas, nuėjai į bažnyčią trečias. Kai kurie, ypač tokiose situacijose išties, pliusiuko net nebando dėti danguje, jis jį padeda prašančiojo galvoje, na maždaug: aš su tavimi, galvok, kad pasimeldžiau dėl tavo poreikio, bet realybė kitokia. Nenoriu moralizuoti, tiesiog kalbu iš asmeninės patirties, todėl tikrai žinau, kad tokių pliusiukų dėliotojų esama.
Kažkada rašiau apie būtinybę pasimelsti dėl kito žmogaus poreikių nedelsiant, tad jei dedate pliusiuką, tad nepamirškite pasimelsti.
Kitas momentas, nors žinoma čia tik mano asmeninis požiūris, patys pliusiukai. Toks jausmas, kad sudėtinga parašyti paguodos žodį, elementariai pasakyti „aš su tavimi“ ar parašyti asmeninę žinutę. Aš pats paprastai tiesiog pasimeldžiu, o kartais tos maldos pabaigoje po prašančiojo žinute parašau „Amen“, taip pat laiks nuo laiko parašau asmenines žinutes ar kitaip komunikuoju su bičiuliu.
Puikiai suvokiu, kad dabartiniais laikais, kai visi kažkur lekiame ir kiekvienas sustojimas mums kelia stresą, visame tame informacijos sraute reikia prisiversti stabtelėti.
Čia šiaip pamąstymai apie pliusiukus ir mūsų požiūrį į vienas kitą. Ar pliusiukai kažką reiškia? Gal. Jei už tų pliusiukų yra kažkas daugiau. O kas jei tie pliusiukai taip ir lieka pliusiukais?
Komentarai
Rašyti komentarą