Miracula Christi?

   Neretai skelbiant Kristų akcentuojama tai, kad jis darė stebuklus. Tai laikoma, jo dieviškumo įrodymu. Vis susimąstau ar tikrai būtent tai įrodo Kristaus dieviškumą? Suprantu, kad daliai žmonių svarbūs stebuklai. Tokių sutinkame ir Bažnyčioje ir už jos ribų. Man pačiam stebuklai neatrodo kažkas tokio ką turėtume laikyti pamatiniu įrodymu. Viena vertus, stebuklais neretai palaikomi paprasti dalykai apie kurių paprastai paaiškinamą veikimą regintysis nenutuokia, kita vertus tai kas ankščiau laikyta stebuklu paaiškėjo, kad tai paprasta fizika. Į stebuklų klausimą nuolat žvelgiu įtariai. Senovėje į stebuklus neretai taip pat žvelgta su nepasitikėjimu, nekrikščionys Jėzų kartais vadindavo burtininku, o krikščionys kaltinti magijos praktikavimu. Pvz., kad Jėzaus būta mago paminėjimų esama ir Babilonijos Talmude (maždaug III a. po. Kr.), čia minima, kad Jėzus praktikavo magiją ir gundė izraelitus Dievo atmetimui.  Tad ar tikrai stebuklai yra tai kas įrodo Jėzaus dieviškumą?

   Šiame kontekste labai svarbus dėmuo yra naujatestamentinė terminija apibrėžianti tai ką mes paprastai vadiname Jėzaus stebuklais. Jėzuitas Joseph A. Fitzmayer pastebi, kad evangelijų originaliuose tekstuose Jėzaus stebuklai (miracula) nevadinami stebuklais, čia naudojami kitokie terminai. Sinoptinėse evangelijose, anot Fitzmayerio naudojamas terminas dynameis, t.y. galybės arba jėgos darbai (pvz. Mk 6.2.5; Lk 10,13; Lk 19,37; Mt 13,54), o Jono Evangelijoje naudojami du terminai: erga t.y. darbai (pvz. Jn 5,36; Jn 10,25.32) ir semeia t.y. ženklai (pvz. Jn 2,11; Jn 4,54; Jn 9,16). Šie trys terminai nurodo ne į kažkokį vyksmą kuris viršija gamtos dėsnius, bet Kristaus asmenį, tad turi kristologinę dimensiją, nurodančią į Jėzų kaip į Viešpatį ir Kristų. Stebuklai čia tarnauja ne kaip Kristaus dieviškumo įrodinėjimui, bet Dievo Karalystės skelbimui.  

Kaip jūs manote, kas buvo šie dynameis, erga ir semeia kuriuos mes vadiname miracula ir ar tikrai jie yra pagrindinis Jėzaus dieviškumo įrodymas?