Kas tie Raštai, Įstatymas ir Pranašai?

 Skaitant Evangelijas kartais susiduriame su Jėzaus ištaromis kuriose jis mini Įstatymą, Raštus ir Pranašus, pvz. nes tai yra Įstatymas ir Pranašai (Mt 7,12); kad išsipildytų Raštai (Lk 21,22). Tūlas katalikas skaitydamas supranta, kad tai nuoroda į kažką iš Senojo Testamento, bet negali pasakyti konkrečiai apie ką čia kalbama. Jei dėl Pranašų, dar įmanoma susivokti, kad tai tikrai nėra nuoroda į kokį Adomą ar Abraomą, tai kalbant apie Raštus ir Įstatymą, kiek praktika rodo, paprastai suvokiama, kad čia kalbama apie visus Senojo Testamento tekstus. Idant būtų lengviau suprasti evangelinius tekstus, turime žinoti į ką kreipia vienas ar kitas terminas. Norėdami suprasti Jėzaus ištaras, turime suprasti to meto žydų terminiją. Taigi kas yra tas Įstatymas, Raštai ir Pranašai?

Hebrajiškoji Biblija yra suskirstyta į tris dalis apie kurias ir kalbama aukščiau pateiktose Evangelijų ištraukose:

    I. Tora (liet. Įstatymas arba Mokymas) tai vadinamoji Penkiaknygė kurią sudaro Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartotojo Įstatymo knygos.

    II. Pranašai – šiuo terminu įvardijamos pranašų knygos:

        1. Ankstyvieji pranašai: Jozuės,Teisėjų, I ir II Samuelio, I ir II Karalių knygos.

        2. Vėlyvieji pranašai, kurie skirstomi į:

                 a) Didieji pranašai: Izaijas, Jeremijas ir Ezekielis;

                 b) Mažieji pranašai: Ozėjas, Joelis, Amosas, Abdijas, Jona, Michėjas, Nahumas, Hababukas, Sofonijas, Agėjas, Zacharijas ir Malachijas).

    III. Raštai – tai likusios hebrajiškosios Biblijos knygos: Psalmynas, Patarlių ir Jobo knygos; bei vadinamieji ritiniai: Rutos, Giesmių giesmės, Koheleto, Raudų, Esteros, Danieliaus, Ezdro, Nehemijo bei I ir II Kronikų.