Viena iš rečiau pastebimų Jėzaus Kristaus prisikėlimo detalių atsiskleidžia Jono evangelijoje: Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. (Jn 20, 6-7). Dar nepastebėjote? Prisikėlęs Jėzus, prieš išeinant iš kapo sulanksto savo skarą ir ją tvarkingai padeda atskirai. Kai pirmą kart perskaičiau, juokiausi, nes prieš akis iškilo toks vaizdelis: Jėzus atsikelia, galvoja ką čia padarius prieš išeinant, ai va bent jau rūbus kuriuos palieku tvarkingai sulankstysiu, tuomet preciziškai lanksto skarą ir nusišypsojęs iškeliauja lauk.
Tačiau situacija išties įdomi. Mes nežinome nei kas tą skarą sulankstė, nei kokiu tikslu, tačiau tai paminėta evangeliniame pasakojime, vadinasi tai svarbu. Juk tam pasakyti skiriama visa eilutė. Ne kiekvienas įvykis Biblijoje susilaukia tiek dėmesio (na gerai, kai kurie jo gauna daugiau, bet ir vienos eilutės pakanka, kad suprastume jog tai svarbu). Viena vertus, kai pasakojime atsiranda tokios smulkios detalės, tai gali reikšti jog pasakojimas tikras, nes kai kuriama fiktyvi istorija ji paprastai savyje neturi smulkmenų, tik pagrindinius faktus, kurie svarbūs istorijai pagrįsti. Ji labiau, kad Šventraštyje minima skara yra laidojimo atributas, nes kūnas ir galva būdavo įvyniojami į atskirus audeklus. Jei norėtume ieškoti argumentų prieš teiginį esą Jėzaus kūnas buvo pavogtas, tai čia kaip ir galėtų būti vienas iš jų. Na galima mąstyti taip: jei kas nors vogtų kūną, tai arba būtų vogęs su visom įkapėm, arba drobes būtų numetęs atskirai, nes dabar dalį jų sulankstyti nei šis nei tas.
Panašu, kad drobės į kurias suvyniotas Jėzaus kūnas gulėjo netvarkingai, bet galvos audeklas tvarkingai. Gal būt tai reiškia, kad Jėzus būdamas Bažnyčios galva, žinojo, kad Bažnyčia, t.y. mistinis Kristaus kūnas nebus labai tvarkingas: skilimai, skandalai, karai. Na, taip sakant, gal kiek origeniškai mąstau, bet man pačiam čia atsiskleidžia ištara apie tai, kad Bažnyčia yra šventa ir nuodėminga. Šventa, nes įsteigta Dievo ir jo vedama, nuodėminga, nes sudaryta iš žmonių kurie yra nusidėjėliai. Taip, pat galime kalbėti ir apie tai, kad Jėzus nusimetė mirties drabužį ir paliko jį kape, nes nors mes ir nežinome kokiais rūbais vilkėdamas jis pasirodė mokiniams, tačiau panašu, kad ne su įkapėmis it koks kapinių vaiduoklis.
Kad suprastume sulankstytos servetėlės paslaptį, turime žinoti tos dienos hebrajų tradicijas. Sulenkta servetėlė buvo šeimininko ženklas tarnui, ir kiekvienas žydas žinojo šią tradiciją. Kai šeimininkas baigdavo valgyti, jis pakildavo nuo stalo, nusišluostydavo pirštus ir burną, išsivalydavo barzdą, suvyniodavo servetėlę ir numesdavo ją ant stalo, tad tai reiškė: „Pabaigiau“. Tačiau jei šeimininkas pakildamas nuo stalo, sulankstydavo servetėlę ir padėdavo ją prie lėkštės, tarnas nedrįstų liesti stalo, nes sulankstyta servetėlė reiškė: „Grįšiu!“ Taigi, iš tokio papročio atsirado legenda kurioje pasakojama, kad ši skarelė buvo susukta į simbolinį išdėstymą, kuris reiškė žinutę „Aš sugrįšiu“. Nors tai gan paplitęs aiškinimas, tačiau deja mes nežinome Jėzaus skarelės specifinio išdėstymo. Taigi, interpretacija įdomi, bet nepatikrinama. Žinoma, nepaisant to, koks buvo drobių išdėstymas jis tikrai stipriai paveikė mokinius, nes tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo (Jn 20,8).
Komentarai
Rašyti komentarą