Mariologinių dogmų kristocentriškumas

 

   Kiek pastebiu iš praktikos, ekumeniniam dialogui dažnai trukdo mariologinės dogmos. Esama ir kitų trukdžių, bet dabar ne apie juos. Iš protestantų ne kartą teko girdėti, kad Mergelės Marijos kultas yra stabmeldystė, okultizmas ar dar kokia velniava. Taigi, kaip yra su tomis mariologinėmis dogmomis?

   Pradėkime nuo Efezo susirinkimo (441 m.). Jame buvo priimta theootokos dogma, t.y. kad Mergelė Marija buvo Dievo gimdytoja. Su tuo nesutinka dalis protestantų, jų teigimu tai reiškia, kad iki Marijos Dievo nebuvo, nes ji jį pagimdė, o tai nelogiška. Kodėl atsirado tokia dogma? Kilus ginčams apie žmogiškos ir dieviškos prigimties vienybę Kristuje, susirinkimas sprendė klausimą ir priėjo išvados kad Marija Yra Dievo Motina arba Dievo gimdytoja. Taip siekta ne tiek perteikti nepakartojamą Mergelės Marijos kilnumą, kiek patvirtinti, kad ji savo įsčiose nešiojo kūdikį kuris yra žmogumi tapęs Dievas. Taigi theotocos kalba ne tiek apie pačią Mergelę Mariją, kiek apie Kristų.  Panašiai yra ir su kitomis mariologinėmis dogmomis, pvz. Marijos nekaltas prasidėjimas. Nepaisant to, kad ši dogma paprastai suprantama ne visai teisingai (t.y. akcentuojant kad Jėzų pagimdė mergelė nepažinusi vyro, kai iš tiesų dogma kalba apie Marijos pašaukimą tapti įsikūnijusio Žodžio motina, o tam ji, nuo pat savo pradėjimo momento, buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės.), ji taip pat mus kreipia į Kristų. Jei prie to pridedame dar ir Marijos dangun ėmimo dogmą (t.y. mokymą apie tai, kad Marija savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje buvo su kūnu paimta į dangų), gaunasi taip, kad Marijos nekaltas prasidėjimas kreipia mus į jos Sūnaus siūlomos nuteisinimo malonės pirmumą, o Dangun ėmimo dogma kreipia ir į eschatologinio prisikėlimo viltį. Apmąstant mariologines dogmas, tampa akivaizdu, kad jos kreipia mus į Kristų, tikrą žmogų ir tikrą Dievą, kuris prisikėlė ir yra išganomosios vilties šaltinis.

    Panašiai yra ir su rožančiaus slėpiniais. Nepaisant to, kad ten nuolat kartojama malda "Sveika, Marija", visi slėpiniai yra Kristaus gyvenimo apmąstymas, o net ir tie kurie kalba apie Mergelę Mariją, kaip matome, taip pat kreipia mus į Kristų. Net ir pati "Sveika, Marija" malda, rodo ne į pačią Mariją, bet į Kristaus įsikūnijimą. Taigi, kai nepuolama atmesti to ko nesuprantame, bet pasigilinę susidėliojame atspirties taškus reikalingose vietose, ta ekumeninės bendrystės kliūtis nebeatrodo tokia didelė arba tiesiog išnyksta.