Ateis štai dienos. Čia ir dabar

 

  

 Šiandien prasideda Adventas. Bibliniai tekstai mūsų žvilgsnį kreipia į ateitį, į tai, kas vyks „atėjus laikui“ (Jer 33, 15). Kada tas laikas bus, „niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13, 32). Nepaisant to, apokaliptiniai motyvai masina žmonių fantaziją. Vieni bando apskaičiuoti, kada bus pasaulio pabaiga, kiti siekia atpažinti jos ženklus. Kai kurie tiki, kad šie ženklai reiškiasi jau dabar, tad yra pilni baimės, nerimastingai žvelgia į ateitį, jų manymu, netolimą, „ne už kalnų“. Įdomiausia tai, kad, stebint Bažnyčios istoriją, tokių ženklų regėtojų bei pasaulio pabaigos datos skaičiuotojų atsirasdavo kiekvienoje kartoje, tačiau visi iki vieno apsirikdavo. Tad bibliniai tekstai ne apie tai?

   Apokaliptinis žanras Šventajame Rašte yra paslaptingas, tačiau jo tikslas nėra gąsdinti. Priešingai, jis siekia suteikti viltį – juk Viešpats ateina! Krikščionys viltingai laukia Viešpaties atėjimo, nes žino Viešpaties žodžius: „Štai! Ateina dienos [...] kai aš ištesėsiu pažadą“ (Jer 33, 14). Šie žodžiai mus kreipia ne į pasaulio pabaigos siaubus, bet į Viešpaties gimimo ir atėjimo laukimą. Jie rodo ir į eschatologinius laikus, nes yra gimimas ir prisikėlimas, yra pradžia ir pabaiga, Alfa ir Omega. Viešpats gimsta kaip kūdikėlis, kad vėliau prisikeltų ir sugrįžtų kaip Visatos Valdovas. Šventasis Raštas kalba ne tik apie viltį, jis mus įspėja budėti ir melstis, idant tikrai būtume pasirengę (Lk 21, 36).

   Adventas yra ypatingas metas, kada mes galime treniruotis laukti eschatologinio Viešpaties atėjimo. Šis liturginis laikas trumpas, bet jis padeda ugdytis tinkamus įgūdžius ir praktikas, kurios gali tapti kasdieniu džiaugsmingu Viešpaties laukimu. Viešpaties laukimas turi tapti krikščionio kasdienybe! Laukimas čia ir dabar – laukimas visą gyvenimą. Paskutinieji laikai kažkada bus, bet tai tebūnie ne mūsų širdies ir proto rūpestis. Mes gyvenkime čia ir dabar, nesirūpindami „rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi“ (Mt 6, 34). O štai Viešpaties gimimo ir sugrįžimo, priešingai, turime laukti ne kažkada ateityje, ne šviesiajame rytojuje, bet šiandien, čia ir dabar. Tik gyvendami esamame momente, šiandien budėdami, galėsime ramiai laukti Viešpaties atėjimo – gimime ar Paskutiniajame Teisme dienų pabaigoje. Ne tiek svarbu, kurio atėjimo laukiame, svarbiau įsiklausyti į raginimą: „Lik jam ištikimas ir nesigręžk nuo jo; tuomet tavo ateitis bus puiki“ (Sir 2, 3).