Kai buvau vaikas ir ruošiausi Pirmajai Komunijai, mūsų zakristijonas (jis
taip pat ir katechetas) mokė, kad Adventas yra rimties laikas, kai negalima
linksmintis, žaisti ir groti muzikos, nes reikia išlaikyti rimtį ir laukti
Viešpaties atėjimo. Man tai siejosi su kažkokiu niūriu laikotarpiu, bet tikrai
ne su Kalėdų laukimu. O ir dabar neretai išgirstu, kaip Adventas sava rimtimi
sulyginamas su Gavėnia. Tačiau įdomu tai, kad trečiasis Advento sekmadienis
Bažnyčios tradicijoje lotyniškai vadinamas Gaudete – džiaugsmo sekmadieniu.
Apie džiaugsmą kalbama Advento laikotarpio skaitiniuose. Šie mus kreipia į širdies atsivertimą, be
kurio neįmanomas džiaugsmingas Išganytojo laukimas.
Minios klausinėjo Joną Krikštytoją: Tai ką gi mums daryti? (Lk 3, 10).
Tas pats klausimas kilo ir man, kai buvau jaunas katalikas. Kaip derėtų laukti
Viešpaties Gimimo, nejau tai turiu daryti paniurusiu veidu? Bažnyčia Advento
laikotarpį vadina džiaugsmingu laukimu. Čia mums galėtų padėti šeimos,
besilaukiančios kūdikio, patirtis. Kai pora laukiasi, ji džiūgauja, elgiasi
kiek ramiau, nelaksto į visokius renginius, nerengia triukšmingų vakarėlių
namuose, tačiau nenustoja džiaugtis. Panašiai elgiasi ir jų artimieji. Visi jie
nekantrauja, svarsto, kokį vardą duos naujagimiui, kas gims – berniukas ar
mergaitė, pamažu ieško rūbelių ir žaisliukų, rūpinasi kitais kūdikiui
reikalingais dalykais ir nenustoja džiaugtis.
Panašiai turėtų būti ir laukiant Jėzaus Gimimo. Nepaisant to, kad žinome –
gims berniukas ir jam bus duotas Jėzaus vardas, turėtume išgyventi kažką
panašaus kaip besilaukiantys tėveliai ir jų artimieji, gyvenantys džiugiame
lūkestyje ir besiruošiantys būsimam įvykiui. Jei kūdikėlio šeima ieško
sauskelnių, lovytės ir drabužėlių, tai mes turime parengti save pačius: atlikti
išpažintį, bent kiek daugiau laiko skirti maldai, Šventojo Rašto skaitymui,
atlikti kokį nors gailestingumo darbą, nes visa tai bus maža dovanėlė
užgimusiam Kūdikėliui.
Džiaugsmas, jei jis nesuvaidintas, yra pats įtikinamiausias Gerosios
Naujienos rodiklis ir vienas iš skelbimo įrankių. Pranašas Izaijas sako, kad
jūs džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų, o tada ragina: Skelbkit tautoms jo didinguosius darbus (Iz 12, 3). Pirma džiaukitės, o tada
skelbkite. Atvirkščiai nelabai ir išeina. Kai pora laukiasi kūdikio, ji
džiaugiasi ir skelbia. Taip turi būti ir Advento metu – negi būsime paniurę
katalikai, laukiantys Jėzaus Gimimo. Žinoma, tam kad galėtume džiūgauti, turime
būti arti Viešpaties, juk besilaukiant kūdikio dėl jo nesidžiaugia tik tas, kas
nepažįsta jo šeimos narių – tas, kas svetimas. Savas džiaugiasi ir, užkrėsdamas
tuo džiaugsmu kitus, skelbia apie šeimos pagausėjimą.
Taigi ką mums daryti? (Lk 3, 12). Džiaugtis, nes džiaugsmas – tai Advento
esmė.
Viešpatie, dovanok džiugų Tavo Gimimo laukimą, kad per kasdienius rūpesčius
neprarasčiau džiaugsmo ir išlikčiau Tavo šeimos nariu.
Komentarai
Rašyti komentarą