Tai ką gi mums daryti?! (Lk 3, 10)

 

   Kai buvau vaikas ir ruošiausi Pirmajai Komunijai, mūsų zakristijonas (jis taip pat ir katechetas) mokė, kad Adventas yra rimties laikas, kai negalima linksmintis, žaisti ir groti muzikos, nes reikia išlaikyti rimtį ir laukti Viešpaties atėjimo. Man tai siejosi su kažkokiu niūriu laikotarpiu, bet tikrai ne su Kalėdų laukimu. O ir dabar neretai išgirstu, kaip Adventas sava rimtimi sulyginamas su Gavėnia. Tačiau įdomu tai, kad trečiasis Advento sekmadienis Bažnyčios tradicijoje lotyniškai vadinamas Gaudete – džiaugsmo sekmadieniu. Apie džiaugsmą kalbama Advento laikotarpio skaitiniuose.  Šie mus kreipia į širdies atsivertimą, be kurio neįmanomas džiaugsmingas Išganytojo laukimas.

   Minios klausinėjo Joną Krikštytoją: Tai ką gi mums daryti? (Lk 3, 10). Tas pats klausimas kilo ir man, kai buvau jaunas katalikas. Kaip derėtų laukti Viešpaties Gimimo, nejau tai turiu daryti paniurusiu veidu? Bažnyčia Advento laikotarpį vadina džiaugsmingu laukimu. Čia mums galėtų padėti šeimos, besilaukiančios kūdikio, patirtis. Kai pora laukiasi, ji džiūgauja, elgiasi kiek ramiau, nelaksto į visokius renginius, nerengia triukšmingų vakarėlių namuose, tačiau nenustoja džiaugtis. Panašiai elgiasi ir jų artimieji. Visi jie nekantrauja, svarsto, kokį vardą duos naujagimiui, kas gims – berniukas ar mergaitė, pamažu ieško rūbelių ir žaisliukų, rūpinasi kitais kūdikiui reikalingais dalykais ir nenustoja džiaugtis.

   Panašiai turėtų būti ir laukiant Jėzaus Gimimo. Nepaisant to, kad žinome – gims berniukas ir jam bus duotas Jėzaus vardas, turėtume išgyventi kažką panašaus kaip besilaukiantys tėveliai ir jų artimieji, gyvenantys džiugiame lūkestyje ir besiruošiantys būsimam įvykiui. Jei kūdikėlio šeima ieško sauskelnių, lovytės ir drabužėlių, tai mes turime parengti save pačius: atlikti išpažintį, bent kiek daugiau laiko skirti maldai, Šventojo Rašto skaitymui, atlikti kokį nors gailestingumo darbą, nes visa tai bus maža dovanėlė užgimusiam Kūdikėliui.

   Džiaugsmas, jei jis nesuvaidintas, yra pats įtikinamiausias Gerosios Naujienos rodiklis ir vienas iš skelbimo įrankių. Pranašas Izaijas sako, kad jūs džiaugdamies semsite vandenį iš versmių išganingų, o tada ragina: Skelbkit tautoms jo didinguosius darbus (Iz 12, 3). Pirma džiaukitės, o tada skelbkite. Atvirkščiai nelabai ir išeina. Kai pora laukiasi kūdikio, ji džiaugiasi ir skelbia. Taip turi būti ir Advento metu – negi būsime paniurę katalikai, laukiantys Jėzaus Gimimo. Žinoma, tam kad galėtume džiūgauti, turime būti arti Viešpaties, juk besilaukiant kūdikio dėl jo nesidžiaugia tik tas, kas nepažįsta jo šeimos narių – tas, kas svetimas. Savas džiaugiasi ir, užkrėsdamas tuo džiaugsmu kitus, skelbia apie šeimos pagausėjimą.

   Taigi ką mums daryti? (Lk 3, 12). Džiaugtis, nes džiaugsmas – tai Advento esmė.

   Viešpatie, dovanok džiugų Tavo Gimimo laukimą, kad per kasdienius rūpesčius neprarasčiau džiaugsmo ir išlikčiau Tavo šeimos nariu.