UNICORNIS ET VIRGINALIS

    „Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: Štai ta mergelė laukiasi, – ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu“ (Iz 7, 14). Šis pranašo Izaijo tekstas mums pasakoja apie ženklą – nekaltą mergelę ir vienaragį. Taip taip, jūs perskaitėte teisingai – apie vienaragį. Tikiuosi jau suskubote dar kartą paskaityti Izaijo tekstą ir vienaragį aptikote, jei jo nepavyko rasti, papasakosiu, kaip tai padaryti. Bet pradžioje trumpai susipažinkime su šiuo stebuklingu gyvūnu.

   Vienaragis buvo svarbus viduramžių krikščionybės simbolis, reiškęs tyrumą ir stiprybę. Legendos byloja, kad jį sugauti galėjo tik nekalta mergelė. Iš kur gi kilo tikėjimas tokio keisto gyvūno egzistavimu? Versijų esama visokių, pavyzdžiui, vienaragiu palaikytas raganosis. Kuo čia dėtas raganosis? Na, jis turi ragą ant nosies ir primena begemotą. Tikėtina, kad europiečiai, nematę nei vieno, nei kito, raganosį, kaip ir begemotą, vadino graikišku pavadinimu „hippopotamus” (liet. upių žirgas). Arklys gi graikiškai yra „hippus”. Taigi, sudėjus bendrai, gautųsi tokia istorija – grįžta koks keliautojas iš Afrikos į Europą ir pasakoja: „Mačiau begemotą su ragu ant galvos“. Kitas klauso ir supranta – anas matė upių žirgą su ragu ant galvos. Nepaisant to, kad tai yra tik numanoma, bet labai tikėtina vienaragio kilmės istorija. Juo labiau, kad tokias istorijas turėjo patvirtinti ir visokie atsivežtiniai narvalo, antilopės bei iškastiniai priešistorinių gyvūnų, tokių kaip triceratopsas, ragai. Belieka pridėti šiek tiek simbolinio mąstymo, ir turime nuostabų gyvūną, kuris atsineša ir nemenką dalį teologinių prasmių bei įžvalgų.

   Dabar jums turbūt kyla kitas klausimas – tai kur gi tekste slypi tas vienaragis? Ogi ikonografijoje. Joje vienaragis įprastai sietas su Mergele Marija. Pamenat, kad jį gali pažaboti tik nekalta mergelė? Vienaragis dažnai vaizduotas Mergelės Marijos draugijoje. Kartais ikonografijoje arkangelas Gabrielius vaizduotas kaip medžiotojas, kuris Mergelei Marijai atvaro vienaragį, genamą medžioklinių šunų, kurių vardai: Tikėjimas, Viltis ir Meilė. Kartais šunų vardai būdavo parenkami pagal didžiąsias dorybes: Tiesa, Teisingumas, Taika ir Gailestingumas. Viduramžiais vienaragis laikytas pačiu Kristumi. Scena, kurioje angelas Gabrielius atvaro medžioklinius šunis link Mergelės Marijos, simboliškai atvaizduoja žinią, kurią jai perdavė, o prie Mergelės prigludęs vienaragis – jos įsčiose esantį Kristų. Kviečiu pamedituoti ties tekstu, pasidėjus prieš akis paveikslą, iliustruojantį šią sceną, o atradimais pasidalinti komentaruose.

   Izaijas sako, kad „Viešpats duos jums ženklą: štai mergelė pradės ir pagimdys sūnų“ (Iz 7, 14). Ženklai jau patys iš savęs yra sudėtingas reikalas, įprastai kalbantys tik žinantiems jų reikšmę. Tad norėdami giliau pažinti tai, ką Viešpats mums rodo, turime pažinti... – vienaragį, nes be jo nebūtų ir artėjančio Kalėdų stebuklo.

   Viešpatie, leisk suprasti tavo rodomus ženklus, idant jais nelaikytume savo pačių fantazijos.