Vienos knygos ekspertai: Dunningo-Krugerio efektas teologinėse diskusijose

   

   Turbūt kiekvienas teologas susiduria su tuo, kad diskusijose žmonės jam įrodinėja krikščionybės tiesas: faceboke, gyvai, per močiutės gimtadienį, šiaip prisijungę per vidurį pokalbio ir pan. Maža pastaba: tai kas bus svarstoma žemiau tinka ne tik teologijai, bet ir bet kokiai sričiai kuri gali pasirodyti įdomi pašnekovui, nes jis kažkiek ja domėjose. Taigi, tokie įrodinėtojai paprastai būna aktyvūs katalikai periodiškai besilankantys rekolekcijose, paklausantys vieną kitą teologinę paskaitą ar paskaitantys knygą. Kartais jie būna kokio nors vieno teologo ar kunigo pasekėjai ir visos diskusijos metu siekia perteikti jo mokymą. Šiame kontekste aš dažniausiai susiduriu su ezoterikos, Rytų pasaulėžiūros, kovos menų bei fantastikos oponentais. Kiti teologai manau susiduria su kitokio plauko įrodinėtojais. Čia įtariu labiau priklauso nuo tavo tyrimo lauko: esi liturgistas – susiduri su liturginės reformos oponentai; biblistas žinoma su obuoliu arba tikinčiais perrašyta Biblija ir pan. Nepaisant to, kad teologas savo sritį išmano nes jo studijos buvo sistematiškos, jis perskaitė N tekstų bei parašė visą aibę tekstų jo tyrimo temomis, atsiranda tikintieji kurie paklausę vieną kitą paskaitą ir perskaitę kelias knygeles, manosi geriau išmanantys temą. Gal ir taip, juk būna stebuklų ir vunderkindų, tačiau tai labai retas reiškinys. Link kur vedu? Tokiai elgsenai esama begalė priežasčių, bet į kartą norisi aptarti tik vieną.

   Psichologijoje yra žinomas toks Dunningo-Krugerio efektas. Tai reiškinys, kai žemesnių gabumų ar mažesnės kvalifikacijos žmonės nesugeba suvokti savo gebėjimų bei žinių ribotumo. Dėl to nekvalifikuoti žmonės yra labiau linkę pervertinti savo gebėjimus nei kvalifikuoti. Jie žino mažai, tačiau manosi žinantys viską. Iš čia kyla visokie facebookiniai politikos, pandemijos valdymo, medicinos, karo pseudoekspertai. Iš čia gimsta savo tiesą specialistams įrodinėjantys vienos knygos ekspertai, t.y. tie, kas tema domėjosi paviršutiniškai arba remiasi tik vienu šaltiniu. Kvalifikuoti žmonės priešingai, lygindami save su kitais, yra linkę nuvertinti savo gebėjimus ir žinias, nes jie supranta, kad jie dar turi kur augti. Dunningo-Krugerio efekto kamuojamas nekvalifikuotas žmogus, žino savo tiesą ir paprastai neklauso jokių išsakytų argumentų, tačiau paprastai linkęs apkaltinti specialistą neišmanymu, siūlo jam apsišviesti ir panašiai. Sunku su jais diskutuoti. Iš dalis todėl ir vengiu diskusijų socialiniuose tinkluose apie mano tyrimų lauką, nors kartais leidžiu sau padiskutuoti susėdus gyvai. Tiek vienu tiek kitu atveju sugaišti daug laiko, o naudos... na bent jau temų atrandi apie ką gali rašyti, nes žmonės pilni mitų ir keistų įsitikinimų, o nuo to atsispirdamas gali toliau gilintis ir atrasti tai ko dar nebuvai išsinagrinėjęs.

   Pats vadovaujuosi principu, kad jei kalbu su kitos srities ekspertu, stengiuosi iš jo mokytis. Net jei mano žinios prieštarauja tam ką jis sako, suprantu, kad jis geriau išmano sritį, o aš esu vienos knygos ekspertas, t.y. sritį išmanau gana paviršutiniškai. Taigi, esu mokinio pozicijoje. Mokausi iš to kas yra ne tik tūkstančio knygų ekspertas, bet ir asmuo apie tai kalbantis, rašantis ir mokantis iš plataus spektro žinių ir probleminių temos klausimo gvildenimo.

   Savose temose, nepaisant daugiamečių tyrinėjimų, su kiekviena diena suprantu, kad pažinau tik lašą jūroje, kyla begalės klausimų į kuriuos toliau ieškai atsakymų. Tačiau beveik kasdien susiduriu su tikinčiaisiais kurie žino mažai, bet iškart veržiasi paaiškinti kur tu klysti. Ką noriu pasakyti? Tiesiog gerbkime žmones kurie savo sričiai paskyrė gyvenimą ir užuot rodę savo neišmanymą mokykimės iš jų. Ir čia nesvarbu kokia tai sritis: santechnika, medicina, teologija, fizika, karyba, politika ir pan. visų galų meistru nebūsi, tad kiekvienas turime kur augti ir daug ką sužinoti nauja.

Dunningo-Krugerio efekto schema teologinėse diskusijose