2017 m. birželio 15 d., ketvirtadienis

Higiena viduramžių vienuolynuose

   Viduramžiais visuomenėje dėl paniekinančio požiūrio į žmogaus kūną, buvo gan įprasta nesilaikyti higienos. Tačiau vienuolynuose paprastai galiojo griežti higienos reikalavimai. Pavyzdžiui cistersai eidami į išvietę privalėjo nusiimti nuo galvos gobtuvą. Visas išskyras iš burnos ir nosies, vienuolis privalėjo kuo kruopščiau įtrinti koja į grindis, kad kiti nesusiteptų drabužių melsdamiesi. Buvo privaloma plautis rankas ir prieš valgį ir po jo, o taip pat ryte ir po šv. Mišių. Tam tikslui kartais buvo naudojamas ir varpas, kuris pranešdavo, kad atėjo laikas plautis rankas. Vienuoliai negalėjo sekmadieniais ir švenčių dienomis kirpti nagų, o kerpant derėjo atsiklausti kaimyno ir procedūrą atlikti tyliai, tiesa tai galiojo tik rankų nagams, kojų nagams toks draudimas nebuvo numatytas. Teigiama, kad XII – XIII a. miestiečiai ir riteriai pradėjo nešioti apatinius baltinius, o vienuoliai panašu, kad jų nenešiojo dar ilgai.  (Remtasi A. Ikamas „Įdomieji viduramžiai“)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą