 |
| Tai ne šio įvykio automobilis, bet panašus. |
Šiandien stebėjau gana įdomų įvykį sukėlusį šiokių tokių apmąstymų. Taigi: einus sau Gedimino prospektu, matau močiutė ištiesusi ranką elgetauja. Priešingoje kelio juostoje stovi eilė automobilių, laukia kol užsidegs žalia. Staiga iš Bolt lipduku paženklinto automobilio iššoka vairuotojas ir bėga per gatvę link močiutės. Bėga greit. Tiesiu taikymu. Imu svarstyti ar spėsiu pribėgti jei teks ją ginti. Pasiruošiu ir apstulbstu.... Bolt‘o vairuotojas įbruka močiutei į ranką pinigus apsisuka, bėga per gatvę sėda prie vairo ir nuvažiuoja.
Nežinau ko vedinas vaikinas taip pasielgė. Priežasčių gali būti įvairiausių, bet aš noriu tikėti, kad tai buvo pati tikriausia meilės artimui išraiška.
Bažnyčioje dažnai postringaujama apie meilę artimui, apie rūpinimasį kitais, tik kad neretai tai ir lieka gerais ketinimais. Žinoma, tenka išgirsti, kad netikintys žmonės yra moraliai neįgalūs, tad nieko gero negali padaryti ir t.t. Nenoriu pasakyti, kad Bažnyčioj nėra žmonių kurie daro gerus darbus, anaiptol, yra ir daug. Tiesiog suprantu, kad dažnas turime išmokti, prisiversti ar dar kažkaip išsiugdyti meilę artimui. Manau ne kiekvienas gali štai taip, iššokti iš automobilio įbrukti pinigus ir kol kitas nespėjo padėkoti ar kitaip paliaupsinti tavo gero darbelio, pulti atgal ir nuvažiuoti. Taip, mes norime daryti gerus darbus, bet norime ir atsiimti tą atlikto gero darbo keliamą pasitenkinimą. Bet juk ne apie tai kalbėjo Kristus. Visai ne apie tai. Priešingai, jis sakė, kad tavo kairė, turi nežinoti ką daro dešinė. Toks darbas – ideali meilės artimui išraiška. Padėjai ir pamiršai. Na, o jei prisimeni, didžiuojiesi... Na čia jau kita bėda, nes į areną išeina visų nuodėmių motina. Taip, čia ta kuri miršta trečią dieną po žmogaus mirties.
Ir tai ne reklama. Tiesiog džiugina tokie įvykiai. Supranti, kad ne viskas ant šio svieto prarasta. Ačiū, tau Bolt‘o vairuotojau. Tikiu tavo nuoširdumu. Taip ir toliau.
Komentarai
Rašyti komentarą