Nuo seno žodžius „amžinąjį atilsį“ įprasta žymėti dviem A raidėmis ir tarp jų esančių kryžiumi, maždaug taip: AⴕA. Savaime suprantama, kad spausdinant tekstą kompiuterio klaviatūroje nerandame kryžiaus simbolio, tad rašant kokiam word‘e tenka ieškoti atitinkamo simbolio, tad žmonės taupo laiką. Taupo labai, juk parašydamas A+A arba AtA sutaupai kokią sekundę gal dvi. Nevalia to laiko gaišti rašant ilgąjį Amžinąjį jam atilsį.
Kodėl vis užsikabinu už šios temos? Nes tokie dalykai nubraukia esmę, redukuoja ją iki absurdo. Pvz. pasakyti žodžiais Amžinąjį jam atilsį arba Garbė Jėzui Kristui, nėra šiaip mandagumo frazė, tai yra trumpa malda. Tačiau ši malda tampa bereikšme ištara, pvz. teko gridėti kunigą sakant: Garbė Jėzui Kristui visiems. Na suprask: Sveiki visi.
Taigi, minėtos maldos jau yra originaliųjų santrumpos. Pirmoji prasideda žodžiais „Amžinąjį atilsį duok mirusiems...“, antroji yra tai ką vadiname katalikišku pasisveikinimu: Garbė Jėzui Kristui. Per amžius, amen. Galų gale ir atsisveikinimas taip pat yra trumpa malda, nes linkime žmogui keliauti kartu su Dievu. Taigi aukščiau minėtos lygtys ir raidžių kratiniai yra maldos sutrumpinimo sutrumpinimas, nežinau ar dar labiau įmanoma sutrumpinti.
Tikinčiojo gyvenime, malda yra be galo svarbus dalykas. Kai kurie tas maldas žeria be galo greitai, vos spėji paskui. Darau prielaidą, kad tokie jei būtų galima visas maldas melstųsi tokiu būdu: GDTISIŠDA (ar atpažinote maldą?). Bet juk malda už mirusį ar Viešpaties pagarbinimas nevykdomas paskubomis, tai momentai kurie reikalauja egzistencinio nurimimo ir susikaupimo. Šiaip laikausi pozicijos, kad jei kas nors prašė apie artimojo mirtį, geriau tiesiog pasimelsti ir tada išreikšti užuojautą, o jei jau norisi kažką parašyti, tada bent jau nepatingėti parašyti Amžinąjį jam atilsį. Kaip ir su katalikišku pasisveikinimu, arba rašau jį pilną, arba nerašau išvis, nes kitu atveju viskas tampa bereikšmiu formalumu ir nesusipratimu.
Komentarai
Rašyti komentarą