Interpretatorius negali būti vienas

   Gana dažnai tenka pastebėti, kad žmonės linkę savo tikėjimo pamatą statyti ant kokio nors vieno teologo minčių, o dažnai net ir ant vienos minties interpretacijos. Tai pat gana dažnai žmonės, ypač Šventąjį Raštą, yra linkę interpretuoti patys. Žinoma, tai nėra blogai, gal net priešingai, žinoma jei ant savų interpretacijų nepradedi statyti viso savo tikėjimo.
   Interpretatorius nėra pavienis teologas ar tikintysis. Interpretatorius yra visa bažnytinė bendruomenė, kuriai mes priklausome ir kuriai tarnaujame. Tokia interpretacija siejasi su apaštaline Bažnyčia ir sinchroniškai susieja su visomis kitomis vietinėmis bažnyčiomis, o šiai bendrystei pirmininkauja Roma.  Interpretuodamas atskirai nuo Bažnyčios gana lengvai gali nusiinterpretuoti į lankas. Tai matome naujose protestantiško tipo bažnyčiose, kuriose manoma, kad kiekvienas žmogus gali autentiškai interpretuoti Šventąjį Raštą. Galėti tai gal ir gali, tik bėda, kad praktika rodo iš čia kylančią bėdą, o būtent, kad saviintepretacija skatina skilimus ir nesantaiką. Taip gaunasi paradoksas: tikintysis paskaitė Šventąjį Raštą, jam kažkas susišvietė (duok Dieve, kad iš Šventosios Dvasios, nors kaip ten iš tikro buvo tik vienas Dievas težino), kitas paskaitė tą pačią vietą, jam susišvietė kitaip, trečiam dar kažkaip ir štai atsirado trys naujos bažnyčios, kurios pykstasi dėl to kad kiti Šventąjį Raštą interpretuoja kitaip nei jie.
   Norėdami išlikti vienybėje, neturėtume užsiimti saviinterpretacija (nors ji tam tikrose ribose ir yra labai geras dalykas) nes norint teisingai interpretuoti reikia suvokti begalę dalykų, pradedant biblinių tekstų skaitymą originalo kalbomis ir baigiant istorinių ir antropologinių subtilybių išmanymu, o juk paprastai visos interpretacijos daromos neišmanant nei vienos iš šių sričių.

O tada sakome: čia man Šventoji Dvasia pakuždėjo

Aš pats manau, kad kiek gerai bepažinotum biblinius tekstus, visada atsiras krūvos geriau išmanančių specialistų, o ir Bažnyčios lobyno, kuriam 2000 metų, aš savo kelių metų studijomis tikrai neperspjausiu. Ar ne?

   Taip, mes galime viską nurašyti Šventosios Dvasios vedimui, tik tada kyla klausimas kodėl tada Šventoji Dvasia, taip skirtingai apreiškia tą patį tekstą, kad pasaulyje yra šimtai tūkstančių bažnyčių, kurios tą patį tekstą interpretuoja skirtingai? Taip, Šventoji Dvasia mus veda, ji padeda suvokti biblinius tekstus, tačiau panašu, kad mes dažnai nepaisome to Dvasios vedimo ir savo fantaziją pavadiname dievišku vedimu.
   Tad jei mūsų biblinė interpretacija gerokai pjaunasi su Tradicija ir bažnytine jos samprata, jei ji ne vienija, bet skaldo, tada vertėtų rimtai susimąstyčiau ar ji tikrai yra atėjusi iš Šventosios Dvasios.