Gavėnios metu dažnas imasi įvairių atgailos darbų. Paprastai apie tuos atgailos darbus žino visi aplink: vienas nevalgo šokolado, kitas nesėdi facebooke, trečias dar kažką susimąsto. Darbai žinoma gražu, bet man visada kažkaip nejaukus buvo tas pasiskelbimas kas ko nedaro Gavėnios metu. Suprantu, kad žmogui gal lengviau atsilaikyti prieš pagundas, kai visi žino ko nedarai, bet klausimas ar to nedarai ir tada kai niekas nemato. Ne kartą susidūriau su tuo, kad deklaruojama atgaila, dažnai nesutampa su realiaja.
Neseniai Antoinette Bosco knygoje „Gavėnia: neeilinė meilės istorija“ radau puikią pastabą apie Gavėnios ir atgailos darbų: Gavėnios laikas byloja, jog turime nešti savo kryžių, o ne tai, kad turime imtis dirbtinių „sunkumų“ (p. 16). Ir išties, ar reikalingi tie viešai paskelbti dirbtiniai sunkumai? Ar tikrai reikalinga atgaila, kuri tave kitų akyse padaro didžiu „kankiniu“? Ar ne geriau tiesiog daryti pasiaukojimus bei atgailos praktikas ir kad niekas apie juos nežinotų?
Jėzus kalbėjo apie tokias atgailas: Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi] galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. (Mt 6,16-18). Taigi, jei atgailaujame tai gal tai darykime tylomis?
Neseniai Antoinette Bosco knygoje „Gavėnia: neeilinė meilės istorija“ radau puikią pastabą apie Gavėnios ir atgailos darbų: Gavėnios laikas byloja, jog turime nešti savo kryžių, o ne tai, kad turime imtis dirbtinių „sunkumų“ (p. 16). Ir išties, ar reikalingi tie viešai paskelbti dirbtiniai sunkumai? Ar tikrai reikalinga atgaila, kuri tave kitų akyse padaro didžiu „kankiniu“? Ar ne geriau tiesiog daryti pasiaukojimus bei atgailos praktikas ir kad niekas apie juos nežinotų?
Jėzus kalbėjo apie tokias atgailas: Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi] galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. (Mt 6,16-18). Taigi, jei atgailaujame tai gal tai darykime tylomis?
Komentarai
Rašyti komentarą