2017 m. rugsėjo 19 d., antradienis

Garbė Jėzui Kristui visiems

   Katalikiškas pasisveikinimas anot liturginio maldyno skamba taip:  GARBĖ JĖZUI KRISTUI! – Per amžius. Amen.  Lotyniška šio pasisveikinimo formuluotė: Laudetur Jesus Christus – In aeternum! Amen. Šitokią formuluotę kartais naudoja ir kai kurios kitos konfesijos, pvz. liuteronai, Ukrainos stačiatikiai ir t.t.
   Tačiau čia norisi stabtelėti prie kiek kitokios pasisveikinimo formuluotės, kurią manau, kiekvienas esate girdėję, o būtent: Garbė Jėzui Kristui visiems. Bent jau aš ją girdžiu gana dažnai. Kuo ji bloga? Tiesiog, manau, kad ji iškreipia pačią katalikiško pasisveikinimo esmę. Kodėl? Nes, katalikiško pasisveikinimo (kaip beje ir atsisveikinimo) esmė yra ne pasakyti „laba diena ir viso gero“, bet susitikus kitą kataliką kartu pasimelsti (seniau tai buvo ir savotiškas saviškių atpažinimo būdas).
   Taigi, kai susitinka du katalikai, jie susitikimą pradeda trumpa malda, ja ir pabaigia. Susibėga du asmenys, pagarbina Viešpatį, pasišneka apie reikalus, vėl trumpai pasimeldžia (Su Dievu), ir išsiskirsto. Pavadinčiau, savotiška mini liturgine malda.
   Na, o pasakymas „Garbė Jėzui Kristui visiems“, yra ne tik teologo, bet ir kalbininko košmaras. Jei kas nors man logiškai išaiškinsite kaip gali būti garbė Jėzui visiems, pažadu už tą asmenį pasimelsti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą