Turbūt esate pastebėję, kad Šventojo Rašto vertimuose,
kartais žodis Dievas ar Viešpats yra rašomas didžiosiomis raidėmis.
Taigi trumpai apie tai.
Judaizme esama tradicijos garsiai netarti Dievo vardo,
vadinamojo Tatragrammatono, kuris Senojo Testamento tekstuose žymimas JHVH. Šis vardas laikytas tokiu švento, kad garsiai jį sakyti buvo draudžiama. Nors
šis vardas dabar žinomas kaip Jahvė, žydai jo garsiai netardavo, tad vietoj
tetragramos paprastai tardavo Dievo vardą Adonai. Skaitydami teksto
vertimą, mes kartais matome šį vardą išskirtą iš likusios teksto dalies, pvz.
šitaip VIEŠPATS arba
DIEVAS.
Taigi, jei pamatėte tokiu būdu užrašytą žodį, turėkite omenyje, kad čia
parašyta Jahvė, tačiau garsiai tarta Adonai. Jei Senojo
Testamento tekste parašyta tokiu būdu: Viešpats; tada čia originale užrašytas
Adonai, kuris gali būti taikomas ne tik Dievui, bet ir žmogui. Šis žodis buvo
taikomas bet kokiam asmeniui turinčiam valdžią, taigi atitiktų mūsų žodį „valdovas“.
Jei matome užrašyta tokiu būdu: Dievas; tai čia paprastai originale būna
naudojamas vardas Elohim. Elohim atitinka mūsų žodžio „dievas“
vartoseną, t.y. jis gali būti taikomas ir bibliniam Dievui arba melagingiems
dievams. Elohim gali turėti ir daugiskaitą, taip kaip lietuviškas žodis „dievai“,
tad jo vartosena priklauso nuo konteksto apie ką kalbama Šventojo Rašto tekste.
Žinoma, čia derėtų įspėti, kad tai ką parašiau yra labiau principinė schema,
nes čia daug kas priklauso ir nuo vertėjų išmonės, vertimo kalbos ar leidybos
ypatumų, toks Žodžių Viešpats ir Dievas išskyrimas gali nesutapti arba jo išvis
nebūti. Šias Dievo vardo prasmes žinant, kartais gali kiek kitaip nušvisti pats
biblinis tekstas. Nepmirškime, kad vertime neretai pasimeta pirminė teksto
prasmė, tad tokie maži gabaliukai, gali padėti susivokti Šventojo Rašto
lingvistinėse vingrybėse.
Komentarai
Rašyti komentarą