Lietuvių kalboje žodis pranašas reiškia tą kuris kas nusako ateitį arba ateities skelbėjas. Neretai pastebiu, kad krikščionys kalbėdami apie Šventajame Rašte minimus pranašus juos maždaug taip ir įsivaizduoja: vyrukas kuris kalba apie tai kas laukia tikinčiųjų ryt poryt ar po tūkstančio metų. Tačiau bibliniai pranašai iš tiesų elgiasi kiek kitaip. Graikų kalboje pranašas t.y. prophētēs, reiškia tą kuris iš anksto kažką atspėja. Tokiais prophētēs laikyti įvairūs orakulai ir jie gyvendavo šventyklose, pvz. Delfų orakulas. Kai Šventojo Rašto kontekste kalbama apie pranašus, jie nėra tie kurie nuspėja ateitį ar turi kitų stebuklinių galių. Jie nėra prophētēs. Hebrajiškai vadinami navi. Žodis navi kilo iš veiksmažodžio nava reiškiančio „lietis per kraštus“. Ilgainiui veiksmažodis nava ilgainiui pradėjo reikšti iškilmingą skelbimą ar kalbėjimą apie ką nors svarbaus. Biblinis navi kalba ne apie ateitį, ne apie tai kas laukia žmonijos, jis kalba apie dabartį, apie tai kas teisinga, o kas ne, apie tuo gyvena tie kam jie skelbia žinią. Taigi kai kitą kartą skaitysite Bibliją ir pamatysite minint pranašą, turėkite omenyje kontekstą ir atkreipkite dėmesį apie jis kalba ir ką skelbia, o nelaukite kada gi jis čia nuspės tolimesnius įvykius ir suspoilins sekančius knygos puslapius.
Komentarai
Rašyti komentarą