Atsuk kitą skruostą

   Man viena įdomiausių Evangelijų vietų prie kurios nuolat sugrįžtu yra Jėzaus ištara: Nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą (Mt 5,39) ir Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį (Lk 6,29). Paprastai šią vietą krikščionys suvokia kaip nurodymą leistis mušamam ir visaip kaip žeminam. Tačiau kuo labiau ją nagrinėji, tuo labiau supranti, kad čia apie tai nekalbama.

Taigi, jei kas nori suduoti per veidą norėdamas tiesiog mušti, jis greičiausiai kirs kablį į kairį skruostą. Čia gi Jėzus kalba apie dešinį, vadinasi kalba eina apie pažeminimą, nes per jį trenkiama dešiniosios plaštakos išorine dalimi. Taip paprastai mušdavo vergus, vaikus, moteris ir kitus socialiniu statusu žemesnius asmenis. Patyrus tokio pobūdžio smurtą, Jėzus nepataria kovoti, bėgti ar gintis kumščiais. Jis ragina atsukti kitą skruostą, t.y. neleisti vėl taip pat tavęs mušti. Taip parodai smurtautojui, kad jis tau nebaisus. Čia kalbama apie moralinę poziciją, kurioje smurtautojas statomas akistaton su jo daroma neteisybe. Siekis sustabdyti smurtautoją ir padėti jam pasikeisti. Nes tiek pas Luką, tiek pas Matą, bendras kontekstas kalba apie meilę priešams. Taigi, viena iš šios ištraukos reikšmių yra nesmurtinis pasipriešinimas smurtautojui.