Šiais
informacinio amžiaus laikais, be galo svarbu teisinga informacija. Jau ne vieną
kartą teko stebėti kai Bažnyčios nariai piktinasi viena ar kita popiežiaus Pranciškaus
ištara. Tai matėme ir per COVID-19
pandemiją,
tai regime ir karo Ukrainoje kontekste. Nesiimsiu nagrinėti atskirų popiežiaus
pasisakymų, tačiau nurodysiu tam tikrus įrankius kurie padės deramai įvertinti
ką sakė, ko nesakė ir ką norėjo pasakyti popiežius ar koks kitas Bažnyčios
hierarchas.
Skaityk ne tik antraštes. Tūlas
interneto naudotojas paprastai skaito antraštę, kiek rimtesnis skaito dar ir
pirmą pastraipą, tačiau retas kuris skaito visą tekstą, o vėliau tikrina
informaciją. Turbūt visi esame pastebėję, kad antraštės ne visada atitinka
tekste išsakytas mintis, tačiau net ir tai žinodami visuomet lipame ant to
paties grėblio ir išvadas daromės tik iš antraštės. Populiarioji arba
propagandinė žiniasklaida daro klikabilias antraštes, kad žmogus norėtų jas atsidaryti. Atsidaręs, nepriklausomai nuo to ar skaitė tekstą ar ne, jis jau
susiformuoja tam tikrą nuomonę. Klikabilios antraštės yra skirtos sudominti ir
suklaidinti. Šis įrankis puikiai žinomas visiems melagienų, reklamos ir
propagandos kūrėjams. Jei atpažįsti savyje klikabilių antraščių gerbėją,
tuomet žinai, kad esi dezinformacijos auka. O jei šį tekstą paklikinai tik dėl pavadinimo, tuomet privalai skaityti jį toliau, nes tai reiškia, kad ir kitas situacijas vertini antraštiškai ir klikabiliai.
Naudok
kelias žiniasklaidos priemones. Naudodamasis tik viena
žiniasklaidos priemone turėsi jos suformuotą nuomonę, todėl pravartu skaityti
kelis nepriklausomus šaltinius. Žinoma, tai negarantuoja, kad prisikapstysi
prie tiesos, bet tai jau bus žingsnis į tiesos pažinimą.
Skaityk
kokybišką ir oficialią žiniasklaidą. Tokia žiniasklaida
atlieka tam tikro filtro vaidmenį. Joje paprastai neskleidžimos melagienos, bet
tik patikrinta informacija. Popiežius pasakė kažką keisto? Ar tikrai verta
pasitikėti neaiškios kilmės ir prastą reputaciją turinčiu dienraščiu bei iš jo
perspausdintais tekstais? O gal geriau susirasti oficialų Vatikano išaiškinimą?
Tikrink faktus. Kažkada
seriale X-files nuskambėjo frazė Trust no one. Šis principas tinka bet
kokiai žiniasklaidoje sklindančiai informacijai. Tiems, kas ragavę mokslo ar
turi išlavintą kritišką mąstymą, yra lengviau, nes jie natūraliai nepasitiki
jokia kontraversiška informacija, tad nuolat ją tikrina. Žinoma, jei tikrinsime
kiekvieną neaiškią mintį, ko gero daugiau nieko gyvenime neveiksime, tik tai.
Čia tiesiog norisi priminti, kad visada pravartu patikrinti keistai, per gerai
ar kontraversiškai skambančią informaciją. Tikrinti padės prieš tai paminėta
kokybiška ir oficiali žiniasklaida.
Skaityk kontekstą. Jei
esi iš tų kurie nepasiduoda klikabilių antraščių vilionėms ir skaitai visą
tekstą, tuomet pravartu įsiskaityti į kontekstą. Skaitant interviu dera
įsivertinti ar šis interviu yra klausimų-atsakymų forma, nes tokiuose lengvai
matomas kontekstas; jei interviu paremtas persakymu, tuomet turėtų įsijungti
raudona lempelė DĖMESIO. Perpasakojamieji interviu visiškai iškreipia
kontekstą, nes juose nesilaikoma originalios pokalbio eigos, nematome klausimų
ir po jais sekančių atsakymų, tad tokia informacija be galo lengva
manipuliuoti, o cituojamus atsakymus įvilkti į visiškai juos iškreipiantį rūbą.
Ugdyk
kritišką mąstymą. Krikščionis kaip niekas kitas turėtų
ugdytis kritišką mąstymą, nes jis leidžia gyventi tiesoje ir nepasimauti
informacinės dezinformacijos raute. Kritiškas mąstymas padeda analizuoti
reiškinius ir situacijas, tuomet galime daryti objektyvias išvadas ir išvengti
subjektyvaus ar kieno nors kito suformuoto situacijos vertinimo.
Skirk
nuomonę ir faktą. Vienas iš Merfio dėsnių teigia, kad
nuomonė tai pats netiksliausias matavimo vienetas. Populiarioji žiniasklaida
paprastai pateikia nuomones, faktus paprastai pateikia dokumentai, oficialūs ir
moksliniai šaltiniai. Tad kitą kart išgirdęs kažkokią kontraversiškai
skambančią popiežiaus Pranciškaus ištarą pabandyk įsivertinti ar žiniasklaidos
priemonė pateikia faktą ar nuomonę. Atlikęs šį mažą įsivertinimą neretai gali
likti maloniai nustebęs. Čia svarbus ištaros svoris. Bažnyčios mokymo kontekste
didelį svorį turi Bažnyčios dokumentuose išsakytos popiežiaus mintys, interviu
svoris yra niekinis, tas pats kas prie alaus bokalo kažką pašnekėtume, o kitas
pultų vertinti kaip valstybinio lygmens svarbų pareiškimą.
Žinok
Bažnyčios mokymą ir požiūrį. Žinodamas ko moko Bažnyčia ir koks
jos požiūris į vienus ar kitus dalykus, lengviau suvoksi kurios popiežiui
priskiriamos ištaros gali būti melagiena. Kita vertus, net jei ištara ir
pasirodys tikra, žinodamas ko iš tiesų moko Bažnyčia nesusvyruosi tikėjime, nes
popiežius irgi žmogus tad gali turėti asmeninę nuomonę. Galų gale jei Bažnyčia
nėra apibrėžusi kokio nors dalyko, popiežius gali išreikšti savo asmeninę
nuomonę, tad čia turėtume grįžti į prieš tai buvusį punktą ir skirti kur yra
asmeninė popiežiaus nuomonė, o kur faktas.
Šiuo
tekstuku nesiekiau užsiimti popiežiškųjų ištarų apologetika, tiesiog norisi
paraginti krikščionis neskubėti negatyviai vertinti vieno ar kito pasisakymo ar
interviu ir priminti apaštalo Pauliaus mintį: Visa ištirkite ir, kas gera,
palaikykite! (1 Tes 5,21). Neskubėkime daryti išvadų iš antraščių ar
neaiškios kilmės interviu. Na, o jei šį tekstuką atsidarei dėl jo pavadinimo ir
prisikasei iki šios teksto dalies, reiškia, kad su tavimi greičiausiai viskas
tvarkoje ir tu sieki pažinti kas iš tiesų buvo pasakyta ir ką mums siekia
parodyti interviu rengėjas.
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti