Didingas laikas, kai vyksta įdomūs dalykai. Piemenėliai sužino keistą naujieną: „Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 11). Šis momentas toks didingas, kad piemenys išgyveno tai, ką religijotyrininkas Rudolfas Otto įvardino kaip mysterium tremendum et fascinans – paslaptingu, gąsdinančiu ir žavinčiu potyriu. Tokį potyrį žmonės išgyvena, matydami ką nors tokio didingo, kad negali to išsakyti žodžiais, tai tuo pačiu bauginanti ir stulbinanti patirtis. Bibliniame kontekste angelo pasirodymas ir buvo vienas iš tokių didingų ir šiurpulingų įvykių, tad angelas, vos tik pasirodęs, turėdavo suskubti žmones nuraminti. „Nebijokite“ (Lk 2, 10) – pasakė angelas piemenims, lygiai taip pat, kaip prieš devynis mėnesius sakė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!“ (Lk 1, 30). Taigi piemenys patyrė kažką keisto ir didingo, tačiau tai dar nebuvo pabaiga, nes angelas juos nusiuntė į tvartelį, kur jie antrą kartą patyrė tą patį mysterium tremendum et fascinans. Tikėtina, kad kažką panašaus patyrė ir Mergelė Marija bei šv. Juozapas. Jėzaus gimimo pasakojime Lukas apie tai nekalba, tačiau, žvelgiant į prieš tai ir vėliau vykusius įvykius, tai gali būti numanoma. „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19), o Juozapui sapne apsireiškė angelas, liepiantis keliauti į Egiptą (Mt 2, 13). Įdomūs ir keisti dalykai dėjosi, gimus Išganytojui. Tos įdomybės tęsėsi visą Jėzaus gyvenimą Žemėje, o Jam prisikėlus, tęsiasi iki dabar ir tęsis iki pasaulio pabaigos.
Apmąstant Kalėdų įvykius, sunku suvokti visą momento didybę. Mes tuos įvykius regime tik per liturginę prizmę, tad ne visiems pavyksta juos patirti gyvai. Pagelbėti gali mūsų fantazija ir įvykio apmąstymas – Visos Visatos Kūrėjas, netelpantis į mūsų kalbos rėmus, terminus ir mąstymo paradigmas, tiek didingas, kad sunkiai suvokiamas, toks neapsakomas, kad apie jį galime kalbėti tik simboline kalba, tapo kūdikiu, negebančiu būti savarankišku, nemokančiu kalbėti, ir darančiu į vystyklus... Jis, būdamas pasaulio Viešpačiu, gimė ne kur nors Romoje, Atėnuose ar Babilonijoje, ne kultūriškai ir politiškai svarbioje sostinėje, tačiau Judėjos Betliejuje, kažkokiame Romos imperijos užkampyje.
Didingi ir gąsdinantys dalykai, tačiau po jų stoja „ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2, 14). Neilgam. Iki kito mysterium tremendum et fascinans.
Viešpatie, nors dabar nesu tame tvartelyje kuriame Tu gimei, nors nematau to įvykio fizinėmis akimis, tačiau leisk man išgyventi šį mysterium tremendum et fascinans, idant visiškai suvokčiau tavo Įsikūnijimo ir šv. Kalėdų prasmę.
Komentarai
Rašyti komentarą