2019 m. gruodžio 24 d., antradienis

Kalėdinė dovana Jums!


Knygos viršelis
   Sveikinu Jus mieli skaitytojai su šventomis Kalėdomis ir dovanoju savo antrąją knygą.
   Trumpai apie knygą: De Advenis knygoje sudėti mano kurti fantastiniai apsakymai. Iš tiesų tai maža mano istorijos dalis. Apsakymai sudėti chronologine parašymo tvarka. Pirmieji apsakymai tai mano kaip rašytojo pradžia, pirmieji bandymai. Pradžią taip ir vertinkite. Apsakymai rašyti nuo 1997 iki 2016 metų. Tai maždaug pusė to laiko kiek esu ant šio svieto. Tikiuosi kitos apsakymų rinktinės nereikės taip ilgai gimdyti.
   Ačiū, kad skaitote.
   NUORODA PARSISIŲSTI KNYGĄ
   Taip, žinoma, kad nemokamai :)



P.S. Būtų labai smagu susilaukti kokių nors komentarų apie knygą. Žinoma kai ją perskaitysite.

Šv. Kūčios?


Litruginis kalendorius (katalikai.lt)
   Bičiulis užklausė: Ar galima sakyti „Šventos Kūčios“? Formuluotė pasirodė kažkokia keistoka. Galvoju reikia pasigooglinti pažiūrėti kur naudojama tokia formuluotė. Rezultatas nustebino, nes katalikiškuose tinklapiuose rašoma tiesiog Kūčios, o pasaulietiniuose jos tampa Šventosiomis Kūčiomis. Kaip čia gaunasi, ar artėja pasaulio pabaiga, kad pasauliečiai, o ne Bažnyčia liturginę datą laiko šventa? Pasiaiškinkime kaip yra iš tiesų.
   Visų pirma reikia suprasti kaip veikia liturginis kalendorius. Jame egzistuoja šventinės bei iškilmių dienos, laikotarpiai (šiuo atveju Adventas) ir vigilijos. Iškilmingos dienos (šiuo atveju Kalėdos – Kristaus gimimo iškilmė) dažnai turi vigiliją, t.y. išvakarėse švenčiamą iškilmės laukimo laiką (šiuo atveju Kūčios Kristaus gimimo iškilmės vigilija). Paprastai kalbant šventės laukimas dar nėra pati šventė. Jei pažvelgtume į liturginį kalendorių, netruktume pamatyti, kad Kūčių diena dalinama į dvi dalis: diena ir vakaras. Paprastai kalbant, iki vakarinės dalies dar gyvename Advento laikotarpyje, o vakare įžengiame į Kalėdinį. Taip jau yra su ta liturgija, kai kurios dienos turi išvakares arba pradedamos iš vakaro, pvz. jei atkreipėte dėmesį šeštadienio vakarinėse mišiose vyksta tokios pat mišios kaip ir sekmadienį (t.y. su tais pačiais skaitiniais ir pan.)
   Antra galime pasvarstyti ar Kūčios yra šventa diena. Kristaus gimimas švenčiamas Kalėdų dieną, tad Atpirkėjo atėjimas padaro tą dieną šventa. Na, o gimimo laukimas? Negaliu sakyti, kad tai eilinė diena. Tikrai ne. Bet dar ir ne šventė (gal čia galima sąsaja tarp žodžių šventė ir šventas?). Čia panašiai kaip gimdymas. Tėvelis trinasi aplink nekantriai laukdamas kada gi gims jo vaikelis (Kūčios), kai gimsta va tada ir prasideda šventė. Sakyčiau taip pat yra ir su Kūčiomis bei Kalėdomis.
   Žinoma, smagu, kad pasaulietinis internetas stengiasi pirmauti liturgijoje ir pašventinti papildomas dienas, gal būt tai geras pavyzdys mums? O gal šiaip nesusipratimas. Nors gal ir klystu, aš juk ne liturgistas.
   Sveikinu visus skaitytojus su Kristaus gimimu.
Šventos Kūčios internete

2019 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Kodėl Adomas ir Ieva obuolį graužė

   Per paskaitas mėgstu paklausti: Kokį vaisių valgė Ieva ir Adomas? Paprastai atsakymas būna: Obuolį. Tada pasiūlau: Jei rasite tame pasakojime minint obuolį duosiu 10 eurų. Na kol kas neišleidau nei cento. Taigi iš kur Pradžios knygos pasakojime atsirado obuolys?
   Žinoma, didžiausią įtaką padarė vaizduojamasis menas, kuriame pirmieji tėvai graužia būtent obuolį. Filologai mano, kad į vaizduojamąjį meną šis vaisius galėjo patekti dėl anglų ir prancūzų kalbos įtakos. Anglų kalboje žodis apple (liet. obuolys) seniau reiškė bet kokį vaisių. Paprastai tariant bet koks vaisius buvo vadinamas apple. Iš čia kyla tokie žodžiai kaip pineapple (liet. ananasas). Analogiška situacija ir su prancūzų kalba, kur žodis pomme (liet. obuolys) seniau taip pat buvo taikomas bet kokiam vaisiui, pvz. pomme de terre  (liet. bulvė) pažodžiui reiškia „žemės obuolys“. Būtent prancūziškas pomme kyla iš lotyniško pomum kuris reiškia vaisių arba obuolį. Kita vertus pati lotynų kalba tikėtina, jog padarė dar didesnę įtaką. Skaitant Bibliją matome, kad Adomui ir Ievai buvo uždrausta valgyti nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, tačiau seniau naudotame lotyniškame vertime (Vulgata) aptinkame žodį malus kuris gali reikšti blogį tačiau gali būti verčiamas kaip obuolys. Trumpai tariant, senovėje kiek prasčiau lotynų kalbą mokantis asmuo, skaitydamas ar girdėdamas mūsų aptariamą pasakojimą, galėjo stebėtis, kodėl Dievas draudžia valgyti nuo gėrio ir obuolio pažinimo medžio.