2016 m. spalio 31 d., pirmadienis

Nuodėmių valgytojai

   Nuo seno žmonės rūpinosi, kaip numirusį žmogų išgelbėti nuo pragaro kančių, čia būta ir maldų už mirusiojo sielą, atgailos aktų už kenčiančius skaitykloje ir pan. Vienas iš tokių bandymų buvo viduramžių Europoje, krikščioniškoje aplinkoje, atsiradusi keista profesija – Nuodėmių valgytojas. Šis žmogus šermenų metu sėdėdavo šalia velionio ir valgė, jis specialaus ritualo metu turėjo suvalgyti duonos riekę gulinčią ant velionio krūtinės. Tikėta, kad jis valgymo metu suvalgydavo ir mirusiojo nuodėmes, tad jo siela galėdavo švari stoti prieš Dievo teismą. Kadangi nuodėmių valgytojai prisiimdavo įvairių nabašnikų nuodėmes, tad būdavo laikomi nešvariais. Dėl šios nešvaros nuodėmių valgytojai dažniausiai būdavo bendruomenės atstumtieji ir paprastai gyveno izoliuotai nuo kitų.

2016 m. spalio 26 d., trečiadienis

C. S. Lewis apie dievišką meilę

   Kai krikščionys sako, kad Dievas myli žmogų, C. S. Lewis žodžiais tariant, reiškia, kad Dievas būtent myli, o ne kaip nors suinteresuotai rūpinasi žmogaus gerove, kuriai iš tiesų yra abejingas. Ne, Dievas žmogų paverčia savo meilės objektu. Dievas nėra „geraširdis senukas, mieguistai linkintis jums laimės, kaip jūs pats ją suprantate, ne šaltas filantropas, primenantis sąžiningą taikos teisėją, ne rūpestingas šeimininkas kuris jaučia atsakomybę už svečių patogumus, bet tikrų tikriausia visa naikinanti liepsna, Meilė sukūrusi pasaulius, atkakli kaip menininko meilė jo kūriniui, despotiška kaip žmogaus meilė šuniui, nenumaldoma ir reikli kaip lyčių meilė [...] protas nepajėgia paaiškinti, kodėl kurie nors kūriniai, juo labiau tokie kaip mes įgijo didžiulę vertę Kūrėjo akyse.“  (Iš knygos: „Kančios problema")

2016 m. spalio 6 d., ketvirtadienis

Kas yra erezija

   Dažnas vartoja terminą erezija, tačiau ne kiekvienas suvokia kas ji yra, arba kada koks nors teiginys būna eretiškas. Pats žodis erezija kyla iš senovės graikų žodžio hairesis reiškiančio atskala. Juo paprastai vadinama bet kurios religijos srovė, prieštaraujanti oficialiajai religijai. Kaip pati žodžio kilmė nurodo, erezija yra genetiškai susijusi su atskilimu. Taigi, erezija galima laikyti tik tas mintis ir teiginius, kurie atsiranda puikiai suvokus tikėjimą ir jį atmetus. Jei teiginiai prieštaraujantys religinei doktrinai kyla iš prasto tikėjimo suvokimo, jie nėra erezija, tai elementari išprusimo stoka, kuri bus pataisyta pasigilinus į tikėjimo tiesas. Kitas reikalas jei žmogus pažindamas tikėjimą, sąmoningai jį atmeta. Toks teiginys yra erezija, kuri paprastai veda prie religinio skilimo.
   Įdomu tai, kad atskilusi atšaka, motininę religiją taip pat kaltins erezija. Tad erezija kaip tokia labai priklauso ir nuo to kurios atskalos (ar atšakos) pusėje esi ir kurios mokymą palaikai.
   Kelių ankstyvosios krikščionybės erezijų pavyzdžiai:
Arijonizmas: Jėzus yra Dievo sukurtas ir todėl nelygus jam. Jėzus yra mažesnis Dievas.
Doketizmas: Jėzaus fizinis kūnas buvo tik iliuzija.
Markionizmas: atmetė dalį Biblijos, bei neigė žydų ir krikščionių Dievo tapatumą.
Monofizitizmas: Jėzus turėjo vienintelę prigimtį (tradicinė krikščionybė kryptis pripažįsta dvejopą - žmogišką ir dievišką Jėzaus prigimtį.
Katarai: žemę sukūrė Šėtonas, o dangų - Dievas.