2020 m. kovo 1 d., sekmadienis

Apie mesiją Barabą

   Visose keturiose evangelijose, Kristaus kančios pasakojime aptinkame asmenį vadinamą Brabu (žr. Mt 27,15-23; Mk 15,7-13; Lk 23,13-25; Jn 18,39-40). Kas jis ir kokią teologinę žinutę mums perduoda evangelistai? Įdomių dalykų pastebėjo Josephas Ratzingeris, jų santraukėlę dabar ir pateiksiu. Plačiau skaitykite knygoje „Jėzus iš Nazareto“.
   Primenu, kad pačiame pasakojime Pilotas miniai duoda pasirinkimą kurį paleisti, Jėzų ar Barabą. Paprastai Barabas pristatomas pagal Jono evangelijos ištarą, kad šis buvo plėšikas. Čia svarbu suvokti, kad to metų graikų kalboje, žodis nusakantis plėšiką turėjo ypatingą reikšmę labiau suvokiamą kaip pasipriešinimo kovotojas. Anot Mato evangelijos, Barabas dalyvavo kažkokiame sukilime, o Lukas papildo, jog dar kažką nužudęs, Matas gi mini, kad jis buvo garsus kalinys. Taigi manoma, kad Barabas galėjo būti iškilus pasipriešinimo kovų dalyvis, o gal net vienas iš vadų. Taigi, to meto kontekste, Barabas yra pati tikriausia mesianistinė asmenybė. Panašu, kad pasirinkimas tarp Jėzaus ir Barabo, miniai skambėjo panašiai kaip: Kurį mesiją renkatės? Tokia sąsaja atsiranda atkreipus dėmesį į Barabo vardo reikšmę, kuri lietuviškai skaambėtų kaip Tėvo sūnus. Tokia formuluotė būdinga mesinistinei kalbėsenai. Įdomu tai, kad kai kuriuose senuose evaneglijų rankraščiuose, Barabas vadinamas Jėzumi Barabu, t.y. Jėzumi Tėvo Sūnumi. Taigi išties minia turėjo rinktis tarp mesijo žadančio laisvę bei savo karalystę ir tarp mesijo skelbiančio, kad kelias į gyvenimą yra savęs praradimas.