2017 m. kovo 28 d., antradienis

Viduramžiški simbolinio mąstymo ypatumai

   Pagal senąją bažnytinę kosmologiją Dievas, žmogus ir kūrinija yra neatskiriami, todėl kiekvienas pasaulyje esantis objektas turėjo slaptą ir simbolinę prasmę. To meto gamtos mokslai (pvz. alchemija) stengėsi susivokti kokie dėsniai veikia pasaulyje, bet labiau perprasti simbolius, nes jų perpratimas buvo visų gamtos mokslų objektas. Todėl viduramžių literatūroje, liturgijoje ir kitur gyvūnams, augalams, mineralams, žmogaus kūno organams būdavo suteikiamos tam tikros simbolinės reikšmės iš kurių kildavo atitinkamos moralinės savybės. Pvz. Drugelis simbolizavo prisikėlimą, o beždžionė puikybę. Viduramžiai nebuvo svarbu tikras gyvūno aprašymas, akcentuotas būtent simbolinis, todėl labai išpopuliarėjo vadinamieji Bestiariumai, kuriuose labai sunku rasti kažką iš realaus gyvūno gyvenimo, bet štai simbolizmo kiek tik nori. Štai pantera laikyta Kristaus simboliu, nes jos riaumojimas išvaiko drakonus, o malonus iš nasrų sklindantis kvapas teikia palaimą, o voverė dėl savo rausvo kailio laikyta šėtono palydos atstove, tad reiškė blogį.

2017 m. kovo 5 d., sekmadienis

Turiu vyrą ar būnu su vyru?

   Neseniai apturėjau diskusiją apie tai ar mes turime savo žmonas (vyrus) ar būname su jais. Žinoma, man atrodo kvailoka daryti atskyrimą tarp turiu ir būnu, bet kai kuriems tai svarbu. Taigi mano oponentė laikėsi nuomonės, jog derėtų sakyti jog „būni su savo žmona“, na o aš, kad jau taip mėgstu kalbinę akrobatiką, nenustygau vietoje ir laikiausi pozicijos, kad mes turime savo vyrus ir žmonas.
   Taigi, kodėl manau, kad šiame kontekste derėtų naudoti terminą „turime“. Žinoma, terminas „turiu žmoną/vyrą“ daug kam siejasi su savininkyste kuri niekaip nedera su žmogaus laisve. Tačiau ar čia laisvės klausimas? Kadangi diskusija buvo krikščioniškame kontekste, tai reikėtų žvelgti per biblinę prizmę. Taigi:
   Štai mano ranka (akis, koja ir t.t.). Kaip mes apie ją sakome? Aš būnu turiu ranką ar būnu su ranka? Mes sakome: aš turiu ranką. Pažvelkime ką sako Biblija: O nuo sukūrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį.  Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. (Mk 10,6-8). Taigi, jei žmona ir vyras tampa vienu kūnu, tai gal labiau tiktų naudoti tokią pat terminologiją kaip ir kalbant apie savo kūno narius. Taigi gal vis tik teisingiau yra sakyti: aš turiu vyrą / žmoną, o ne būnu su ranka, nes skamba išties ne kaip.