2016 m. liepos 26 d., antradienis

Dvasinis dušas ir kitos išpažinties problemos

   Tie, kas save laiko katalikais eina išpažinties. Vieni tai daro dažnai (t.y. bent kartą per mėnesį), kiti taip sakant tik per bobutės laidotuves. Nežinau su kokiomis problemomis susiduria tie, kas yra proginiai išpažinties atlikėjai, čia galiu pasakyti tik tai ką girdžiu iš jų lūpų: jie nenusideda ir nežino ką pasakyti kunigui. Tie kas išpažintį atlieka dažnai, gyvena kitokiais dalykais, jie pastoviai save stebi, kuo labiau apmąsto savo darbus, tuo labiau mato kur yra jų Achilo kulnas. Bažnyčia išpažinties rekomenduoja eiti bent kartą per mėnesį (nebent sunkiai nusidėjai, tada galima ir dažniau) ir čia manau yra geras sprendimas, nes kaip bebūtų paradoksalu, per dažna išpažintis gali pastūmėti mus į skrupulus arba privesti prie automatizmo. Pirmuoju atveju, sąžinė gali išsikreipti ir pradėti nuodėme laikyti ne tai kas iš tiesų yra nuodėminga. Aš vienu metu išpažinties eidavau bent po pora kartų per savaitę, kol nuodėmklausys neuždraudė, liepdamas eiti išpažinties tik kartą per mėnesį. Tai buvo geras draudimas, leidęs susidėlioti savo nuodėmių vertinimą. Antruoju atveju, galime tai pavadinti „dvasiniu dušu“. Kaip žinia, dušas yra geras dalykas, tačiau jei po juo atsiduri per dažnai, gali prasidėti problemos su oda, taip pat pradedi nesirūpinti dėl to, kad susitepei, juk tuoj pat vėl esi praustis. Ši problema egzistuoja per dažnai praktikuojant išpažinties sakramentą ir apsipratus su jo teikiamomis malonėmis, taip įgyjant joms imunitetą. Mūsų dvasinėse praktikose Bažnyčia ragina elgtis išmintingai, nes bet kokie kraštutinumai gali labiau pakenkti nei padėti. Tad būkite protingi (Kol 4,5) ir būkite išmintingi (Pat 8,33) savo dvasinėse praktikose, nes nors druska – geras daiktas (Lk 14,34), bet kai jos per daug ji paprastai sugadina maistą.

2016 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

Kito poreikiai? Pasimelsk nedelsiant

   Pokalbiuose su tikinčiais bičiuliais paaiškėjo, kad gana dažnai nutinka taip, kad mes gana dažnai pasižadame pasimelsti už kito poreikius, tačiau po to pamirštame tai padaryti. Manau, daugelis iš mūsų susiduriame su šia problema. Žinoma, iš vienos pusės pamiršti yra labai žmogiškas dalykas, iš kitos baisiai negražu nevykdyti savo pažadų. Aš pats šią problemą sprendžiu taip:
   Kai koks nors žmogus paprašo pasimelsti už jo poreikius, nedelsdamas pasimeldžiu kokia nors malda, pvz. Tėve mūsų arba Sveika Marija, nes žinau, kad vėliau galiu pamiršti. Žinoma, vėliau atsiminus visada galiu pasimelsti dar, bet pasimelsdamas nedelsiant, esu garantuotas, kad pažadas bus įvykdytas. Kitas variantas, jei yra galimybė nedelsiant pasimelsti kartu. Šito išmokė viena girdėta istorija apie tai kaip vienas brolis dominikonas Prancūzijoje buvo sustabdytas policininkų ir šie jo nebaudė, paprašydami už juos pasimelsti. Dominikonas jiems atsakė:
   - Vėliau galiu pamiršti, tad pasimelskime kartu.
   Ir tada jis kartu su policininkais pasimeldė Tėve mūsų malda.
   Taigi, jei kas nors jūsų paprašė pasimelsti už jo poreikius, neatidėliokite ateičiai, o padarykite tai nedelsdami, nes vėliau galite pamiršti.

2016 m. liepos 5 d., antradienis

Daugiaprasmiai sakramentai

   Mums visiems žinomas žodis sakramentas (lot. sacramentum -  priesaika, įsipareigojimas) turi ir kitus kalbinius ekvivalentus. Mums paprastai sakramentai žinomi kaip ritualiniai veiksmai duodantys Dievo malonę, tačiau šio termino atitikmenys galėtų būti šie: Mysterion – graikiškas žodis reiškiantis paslaptį. Ši paslaptis apibrėžia ne kažką kas yra mažiau suvokiama ar nesuvokiama išvis, bet biblinę dieviškojo plano, kuris įgyvendintas per Jėzų Kristų prasmę, t. y. kas buvo regima Kristuje dabar yra regima sakramentuose. Sakramentas gana dažnai apibrėžiamas ir kaip ženklas, kuris suteikia ir išreiškia dieviškąją malonę. Kaip ženklas jis yra ta prasme, kad yra susijęs su visa ko Priežastimi ir yra pažymimas pačiu Dievu. Kai Dievas pasirodys ir būsime panašūs į jį, mums nereikės šios išraiškos, nes mes matysime Dievą tokį, koks jis yra (1 Jn 3,2).1 Tačiau sakramentas yra ir simbolis, nes apie dangiškus dalykus kalba per simbolinę išraišką.