2019 m. balandžio 8 d., pirmadienis

Mylėk, kad būtum mylimas

   Turbūt dažnas savo santykiuose esate susidūrę, kai norite, kad jus mylėtų. Tai tikrai nuostabus ir geras troškimas. Kai esi mylimas, rodos viską sugebėsi padaryti, jautiesi saugus ir reikalingas. Deja, kartais mes norime, būti mylimi, tačiau tuo mūsų meilės troškimas ir pasibaigia. Kiekvienas norintis tik būti mylimu, jausis nepatenkintas, nes meilė turi būti binarinė, t.y. meilei reikalingi du asmenys. Kai tiesiog nori būti mylimas, tačiau nesiruoši mylėti pats, pamažėle tavyje ima klestėti egoizmas bei nelygybė santykiuose. Du mylimieji santykiuose turi būti lygūs, ne tik imti meilę, bet ir ją dovanoti. Kiek paimi, tiek ir padovanoji. Gal tad ne be reikalo Bažnyčia santuokoje išskiria dovanojimosi aspektą.
   Apaštalas Paulius rašė: Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba (Rom 12,10). Tai yra sveikos meilės požymis. Nuoširdžiai mylėti ir rungtis pagarba. Taip galime tobulinti savo meilę. Tokia meilė pakrauna tavo antrosios pusės akumuliatorius ir tada grįžta su dešimteriopa jėga.
   Manau dažnai panašiai būna Dievo ir žmogaus santykyje. Žmogus visų pirma nori, kad Dievas jį mylėtų, o pats ne visada stengiasi mylėti jį. Taip ir gaunasi, kad jo troškimas būti mylimu uždaro vartus kito asmens meilės augimui ar pasirodymui visa jėga. Tada jaučiamės nepatenkinti ir nemyli, nes skendime savo pačių egoizme.
   Galų gale, reikalaudami meilės, Dievo ar kito žmogaus, mes nesąmoningai konstatuojame, kad šis mūsų nemyli. Bet juk tiek Dievas, tiek tavo antroji pusė, broliai, sesės, tėvai, jau pasirinko tave mylėti. Mylėti visą gyvenimą. Tai lyg ir turėtų būti akivaizdžiausias įrodymas, kad jau esi mylimas.
   Čia prieiname prie dar vieno momento: meilės iš tiesų įrodinėti nereikia, nes jos įrodinėjimas su meile kaip tokia nedaug ką bendra teturi. Tai gali būti pataikavimas, apsimetinėjimas, konflikto vengimas ir kas tik nori, bet ne tikros meilės išraiška. Jei kitas žmogus pasirinko tave, o tu dar reikalauji kokio nors įrodymo, tada tu pamini jo meilę ir viskas išsikreipia: santykiai, būvis ir pati meilė bei jos samprata. Lygiai taip pat yra ir santykyje su Dievu. Mūsų egoizmas skatina pateikti kokius nors įrodymus (šiuo atveju ir meilės ir buvimo), o per jų reikalavimą nebematome pačios meilės... ir turbūt nepamatysime, net jei nosimi it šuniuką į ją pabaksnos. Nepamatysime, kol reikalausime būti mylimi, o nemylėsime pirmi.
   Taigi, tiesiog mylėk ir būk mylimas.